Kaip gimė sumanymas surinkti į krūvą eiliuojančius mokinius? Iš pavydo ir iš smalsumo. Iš pavydo todėl, kad sudomino kito rajono mokykloje matytas eilėraščių pristatymas (maža detalė – eilėraščiai sukurti dabartinių garsių poetų, kai jie dar tebesimokė). Iš smalsumo todėl, kad panūdo sužinoti, kiek pas mus yra kuriančiųjų. Tada atsirado pareiga – pareiga išsaugoti tai, kas surinkta, kartu su autoriais truputį ,,pašlifuoti“ žodį ir išleisti jį … pasižmonėti. Vos nepasakiau ,,atiduoti jūsų teismui“… Teisti lengva. Paprastai teisiami tie, kurie šį tą gyvenime veikia, juk neteisi to, kas nė piršto nepajudina – jis nedaro klaidų.
Kaip atrinkti kūrinėliai? Nulėmė potekstė, netikėtas požiūris. Nesu poetė ar literatūros kritikė, tik skaitytoja, todėl lėmė ir labai paprastas dalykas – kai kurie tiesiog ,,užkabino“ nuoširdumu.
Visi Jūs esate išskirtiniai jau vien tuo, kad bandote prabilti poezijos kalba – kitaip, subtiliau, jausmingiau. Šiuolaikiniame pasaulyje tai didelis privalumas. Jūs jį turite. Tikiu, jog kūrybinis žodis augs, stiprės.
Mieli skaitytojai, šie autoriai patikėjo kūrybą ir Jums!
Gintarė Balčiūnaitė
*
Kokios klastingos tos valandos…
Palyginus su gyvenimu – smulkios lyg ašaros.
Dažnai tyros, nepakartojamos…
Kartais be reikalo išeikvojamos.
Valandos…
Su mylimu žmogum – aistros kupinos.
Patyrus praradimą – baimę sukeliančios.
Kartais noris maldaut, kad niekur
Nebėgtų, sustotų,
Kartais tenka prašyt, kad lėktų, skubėtų…
Dažnai karčios, saldžios, neįkainojamos…
Bet kad ir kokios bebūtų –
Nuo mūsų nepriklausomos.
Pandėlio gimnazijos mokinių kūryba
