Gyvenimo paletė pažeria ne tik įvairių spalvų: ji dosni patirčių ir netikėtumų. Niekada atsakingai nesigilinau į anglų kilmės rašytojos, detektyvų karalienės Agatos Kristi kūrybą. Žinoma, esu perskaičiusi ne vieną jos kūrinį. Autorė profesionaliai išmanė skaitytojų intrigavimo ir klaidinimo meną. Svarbiausia tai, kad visas detektyvų karalienės knygas vienija tikėjimas gėrio pergale. Literatūros mokslo kritikai teigia: „Agatos Kristi detektyvinių istorijų pabaiga visada būna užrišta dailiu kaspinėliu…“
Neatsitiktinai prisiminiau detektyvų karalienę. Mintimis apžvelgiu Rokiškio miesto veidą. Einu iš Juozo Keliuočio viešojoje bibliotekoje vykusio renginio. Tamsos skara jau apgaubė Nepriklausomybės aikštę. Spinduliuoja žibintų šviesos. Tylu.
Naujasis gyvenamasis rajonas atskleidžia visai kitokį veidą. Čia vyksta didesnis judėjimas, ir ne tik… Čia pasijunti, kaip rašytojos Agatos Kristi vaizduojamuose kūriniuose. Šiame kvartale intensyviai darbuojasi mūsų jaunoji karta, paleisdama į orą petardas. Rytas šiame kvartale irgi turi savo išskirtinį veidą. Labai įdomu moksleiviams petardų sprogdinimo atrakciją įgyvendinti prieš pamokas. Apima neišpasakytas jausmas, o ir dieną maloniau pradėti stipriai trenkus petardai, o jeigu dar išgąsdini praeivius, vadinasi, tavo triūsas ir pastangos nenuėjo veltui. Petardų trenksmas nervines ląsteles taip „pažadina“ iš miego, kad darbo efektyvumas garantuotas, o silpnai girdintis atgauna klausą…
Atsakomybės, bausmių temas gvildena specialistai, o paprasti mirtingieji lieka stebėtojais arba nukentėjusiais. Neseniai skaičiau, kad Anglijoje už nusikaltimus baudžiami sulaukusieji vos dešimties, Škotijoje vaikai už savo veiksmus atsako nuo aštuonerių metų. Žinoma, šiose valstybėse nepilnamečių teisinėms programoms įgyvendinti skiriamos didelės lėšos.
Mūsų visuomenėje jaunieji petardininkai darbais vejasi Agatos Kristi nusikalstamo pasaulio šulus. Kas beįvyktų su mokyklinio amžiaus vaikais ir jaunimu, visuomet pati didžiausia kaltininkė – mokykla. Toks tautos balsas, jau tapęs legenda… Kaip bebūtų, mokykla dar nenuslydo iki tokio lygio, kad dalintų pinigus petardoms įsigyti…
Azartiškai smagu tęsti detektyvinių istorijų eigą. Vakarėja… Po darbo valandų prie prekybos centro šurmuliuoja pirkėjai. Jie išsisklaido į visas puses… Ir čia jaunieji petardininkai nesnaudžia. Atidžiai laukia nelaimėlio, kuriam meta petardą po kojomis ir nubėga… Ne visada pavyksta stebėti situaciją, nes reikia gelbėti ir savąjį kailį. Nieko nuostabaus, kad senolį išgąsdins petardos trenksmas. Nukentėjusysis išgers širdies darbą gerinančios tinktūros ir nusiramins, o provincijos jaunimas „kuria“ ateitį, didina farmacininkų pelną, formuoja įgūdžius mūšio lauke… Graudu. Smulkios išdaigos žmonių širdyse sėja skausmą.
Negalima teisti nei seno, nei jauno. Keičiasi pasaulis. Būsimoji detektyvų karalienė Agata Kristi Pirmojo pasaulinio karo metu dirbo ligoninės vaistinėje. Ji yra užsiminusi: „Duokite man pažaisti su mirtinų lašų buteliuku, ir aš būsiu laiminga.“ Tuos kėslus ji įgyvendino savo kūryboje ir pelnė šlovę visame pasaulyje. Tik visos jos istorijos, kaip sakoma, būdavo užrištos dailiu kaspinėliu…
Gyvenimas eina… Reikia profesionaliai mokėti branginti saugias mūsų gyvenimų saleles. Senovės Graikijos įstatymų leidėjas ir valstybės veikėjas Solonas yra sakęs: „Neteisingų poelgių galima išvengti tik tuo metu, kai tie, kurie juos padarė, bus sutrikę ne mažiau už tuos, kurie nukentėjo.“ Norisi, kad visos gyvenimo istorijos būtų padabintos žaismingais teisingumo, abipusio supratimo ir atjautos kaspinėliais, o dėmesys sutelktas į prasmę, nes beprasmybės pilka lavina jau ir taip gyvenimo vežimą traukia į liūną…
Reda KISELYTĖ, Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijos „Romuvos“ padalinio bibliotekos vedėja
