Gruodžio 11 d. 16 val. Kazliškio kultūros namuose – Rokiškio Rudolfo Lymano muzikos mokyklos moksleivių koncertas. Jaunieji muzikantai tikisi padėti surinkti lėšų penkiolikmetei būtiniems klausos aparatams.
Bendraudama pavargsta
Kazliškio kaimo bendruomenės ir seniūnijos organizuojama paramos akcija nuoširdžiai sujaudino Svetlanos ir Stasio Šerepkų šeimą. Jų vyriausioji duktė – Pandėlio gimnazijos aštuntokė Arijanda Šerepkaitė blogai girdi. Gydytojų nuomone, šį trūkumą gali kompensuoti klausos aparatėliai, kainuojantys apie 1 tūkst. 800 eurų. Ligonių kasos gali kompensuoti iki 200 eurų. Norint gauti aparatėlius nemokamai, reikia laukti dvejus metus. Arijandos tėvai nutarė nelaukti: planavo imti kreditą arba lizingu įsigyti dukrai taip reikalingus klausos aparatus. Išgirdusi apie geros valios žmonių iniciatyva rengiamą paramos koncertą, S. Šerepkienė sakė: „Daug maloniau aukoti, nei patiems gauti paramą… Esame labai sujaudinti aplinkinių dėmesio ir noro padėti mūsų vyriausiajai dukrai.“
Kai mergaitei buvo dešimt metų, jai teko ištverti ausų būgnelių operaciją. Po jos tėvai pastebėjo, kad dukra, bendraudama su žmonėmis, vis užduodavo klausimą: „Ką?“
Kalbėdama paauglė stengiasi žiūrėti į veidą: kai mato lūpas, jai lengviau suprasti, kas sakoma.
„Jei tris kartus iš eilės paklausiu „Ką?“, o su manimi bendraujantys nesupranta, kad reikia garsiau ir aiškiau tarti žodžius, tuomet apsimetu viską suprantanti, nors… iš tikrųjų garsai liejasi, pasakytų žodžių nesuvokiu, man viskas neaišku. Kai negirdžiu, bendraudama labai greitai pavargstu“, – neslėpė paauglė.
Gyvenimas tyloje prilygsta apgavystei
Gydytojai konstatavo, kad mergaitės ausies būgnelių operacija buvo atlikta gerai, tačiau ėmė silpti klausos nervai. Kai klausa prasta, smegenys pamiršta kai kuriuos garsus ir palaipsniui pradeda jų nebeatpažinti. „Aparatai, kuriuos labai norime nupirkti dukrai, klausos neatkurs, tik pastiprins garsą, todėl Arijanda galės tobulėti, mokytis jai taip patinkančių dalykų – anglų ir lietuvių kalbų“, – sakė paauglės mama.
Šiuo metu Arijanda nešioja bandomuosius klausos aparatėlius. Gydytojai stebi paauglę, bando parinkti jai tinkamiausią programą. Kai pirmą kartą medikai uždėjo aparatėlius, mergina nenustygo vietoje: ją užplūdo neregėti garsai. „Kojomis tryniau žemę, nes supratau, ką reiškia žodis „čežėti“, caksėjau pirštais ir girdėjau sprogimus. Mėgstu rankomis permesti savo ilgus plaukus. Nustebau, nes tik dabar sužinojau, kad pirštai, slysdami per plaukus, skleidžia garsą…“ – potyriais dalijosi penkiolikmetė. Pagerėjus klausai, ji atkreipė dėmesį ir į tai, kad valgydama… skleidžia per daug garsų. Mergaitė išsigando ir šaldytuvo burzgesio, nes manė, kad jis sugedo… „Visas mano ankstesnis gyvenimas buvo didelė apgavystė. Negirdėjau tiek daug garsų, negalėjau pajusti tiek daug potyrių“, – tarsteli mergina.
Ryte vos atsikėlusi Arijanda skuba įsidėti klausos aparatėlius. Tėvai ją veža konsultuoti pas gydytojus į Panevėžį, Kauną. Šiuolaikiški prietaisai suteikia galimybę slopinti aplinkos triukšmą ir pagarsinti kalbančiųjų balsus – tai lengvina žodžių suvokimą. „Klausos aparatai man būtų pati geriausia kalėdinė dovana: kai daugiau girdžiu, daug greičiau suvokiu mokytojų žodžius, todėl kur kas geriau sekasi atlikti užduotis“, – sakė mergina.
Dalia Zibolienė
