Prie parduotuvės sėdintis ir pinigų iš praeivių prašantis žmogus kelia įvairius jausmus: vieni iš gailesčio jam aukoja keletą litų, kiti veltėdį subara, treti praeina pro šalį jo tarsi nepastebėdami…
Prie parduotuvės
„Atvažiuokite ir pabendraukite su mūsų Velniu – žmogumi, kiauras dienas sėdinčiu prie parduotuvės ir iš praeivių kaulijančiu pinigų. Vyriškis sugeba išgyventi niekur nedirbdamas“, – kvietė Konstantinavos (Kazliškio sen.) kaimo žmonės. Kvietimas suintrigavo.
Konstantinavos gyventojų klausėme, kur gyvena žmogus, pravarde Velnias. Niekas jo namų neparodė, tik patarė važiuoti prie parduotuvės.
„Nepykite, kad taip negražiai atrodau. Nuo manęs turbūt sklinda ne itin malonus kvapas. Ir į mėlynę po akimi nekreipkite dėmesio: griuvau ir susitrenkiau. Visokių nuotykių gyvenime pasitaiko…“ – pokalbį vyriškis pradėjo atsiprašymais. Sėdėjo jis tradicinėje savo buvimo vietoje – ant suolelio prie Konstantinavos parduotuvės.
Paklaustas, kuo vardu, vyriškis atsakė: „Velnias.“ Po to pasakojo: „Gimiau pirmąją 1957-ųjų metų dieną Masiulių šeimoje. Tėvai mane pakrikštijo Arūnu. Tačiau dabar mano vardo ir pavardės beveik niekas nežino. Visi vadina Velniu. Ši pravardė prilipo labai seniai – bene prieš 30 metų. Su kompanija smarkiai atsipalaiduodavome. Kartą po tokių išgertuvių bičiuliui buvo labai bloga. Matydamas sunkias pagirias, jo senelis liepė daugiau nebesusidėti su pasiutusiu, iš kelio jį vedančiu Velniu… Kažkaip žaismingai ir įtikinančiai buvo ištartas žodis “velnias”. Tarsi ėmė jį man ir prilipino…“
Daugiau antradienio “Gimtajame…”
Dalia ZIBOLIENĖ
