Rokiškio krašto garbės piliečio, skulptoriaus, dailininko, juvelyro, medalininko Petro Henriko Garškos darbų paroda „Įkvėpti gimtojo krašto“ pernai buvo surengta Krašto muziejuje ir skirta kūrėjo 80-ajam gimtadieniui. Garbės pilietis kasmet stengiasi atvykti į Rokiškio miesto gimtadienį, pabendrauti su kraštiečiais, tačiau į gimtąjį Gylių kaimą nebeužsuka: kaimas ištuštėjo…
Namuose – lyg muziejuje
P. H. Garškos butas viename Vilniaus daugiabučių primena muziejų: kambariuose ant sienų kabo daugybė medalių, monetų gipsinių modelių. Šalia iškiliausių istorinių asmenybių – karalienės Barboros Radvilaitės, kunigaikščių Gedimino, Vytauto Didžiojo, vyskupo Jurgio Matulaičio – ir darbai, primenantys menininkui gimtinę: atminimo medalis, skirtas Rokiškio 500-osioms metinėms, Šv. Mato bažnyčios fundatoriui grafui Reinoldui Tyzenhauzui, dievdirbiui Lionginui Šepkai.
Muziejininkas, numizmatas Vincas Ruzas, mokslinėse publikacijose tyrinėjęs medalių kūrėjų darbus, teigia, jog mūsų kraštiečio kelias prasidėjo praėjusio šimtmečio septintajame dešimtmetyje, kai Lietuvoje buvo rengiama daug sporto varžybų, o jų nugalėtojai būdavo pagerbiami prizais ir medaliais. Šie gaminti gana primityviai, nes skulptoriai dar neturėjo kaldinimo mašinų. Medaliui, skirtam dviračių lenktynėms Gdanskas-Vilnius, P. H. Garška su pjūkleliu išpjovė detales ir prilitavo jas ant apskrito metalo skridinėlio. Panašią techniką naudojo ir kitiems pirmiesiems medaliams, o vėliau perėjo prie liejimo ir kaldinimo technikų.
„Skulptoriui arčiausiai širdies buvo žymių kultūros asmenybių įprasminimas. Tam prireikė gilesnių studijų. Pamažu formavosi kūrybinis požiūris į medalį. P. H. Garškai artimesnė buvo klasikinio medalio samprata, atėjusi dar iš Renesanso epochos. Taigi apskritas medalis arba stačiakampio formos plaketė užima svarbiausią vietą jo kūryboje“, – apžvelgdamas medalininko kūrybą rašė V. Ruzas.
Lietuvos istorijai –
ypatingas dėmesys
Anot V. Ruzo, mūsų kraštiečio kūryboje svarbią vietą užima Lietuvos istorija. Jis sukūrė medalius kunigaikščiui Gediminui, Vytautui Didžiajam, karalienei Barborai Radvilaitei. Šiai žymiai Lietuvos moteriai skyrė net du variantus. Pirmąjį – minint jos 450-ąsias mirties metines kolekcininkas Jonas Sidaravičius pasiūlė LDK Gedimino ordino kavalierių draugijai įsteigti medalį „Už Barboros Radvilaitės atminimo garsinimą“. Antrąjį kartą medalininkas grįžo prie istorinės asmenybės, paskatintas Rukloje (Jonavos r.) įsikūrusio Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomojo pulko, kuris rengiamus žygius „Radvilų keliais“ sumanė įprasminti medaliais.
Medalių kūrėjas 1975 m. startavo parodose. O štai pirmąją respublikinę parodą apžvelgęs menotyrininkas ir medalininkas Antanas Olbutas akcentavo, kad P. H. Garškos kūriniams „būdingas šiuolaikinis plastinis apibendrinimas, vengiama detalumo, akcentuojama formos visuma“. Menininkas ieškojo galimybių savo medalius tiražuoti, troško populiarinti juos Lietuvoje, džiūgavo, kai medalius pradėjo kaldinti Vilniaus „Dailės“ kombinate.
Atlanto didvyriams –
trys variantai
Numizmatas V. Ruzas pastebi, jog „bėgant laikui P. H. Garškos kūryba išsiplėtojo“. Skulptorius įprasmino ir Lietuvos kolekcininkų asociacijos aktyviausią paskutinio dešimtmečio laikotarpį. Sukūrė medalius, skirtus pirmajai Lietuvos kolekcininkų asociacijos parodai Vilniuje 1995 m. paminėti, Lietuvos kolekcininkų asociacijos prezidentui Edmundui Armoškai, kolekcininkams Aleksandrui Kubilui, Zigfridui Jankauskui, Mindaugui Mažeikai.
P. H. Garškos darbuose rasime net tris skirtingus medalio „Lituanikos didvyriams Dariui ir Girėnui atminti“ variantus. Pirmasis – su žemėlapiu, antrasis – su Atlanto figūra, trečiasis – su lėktuvu „Lituanika“. Legendinius lakūnus Steponą Darių ir Stasį Girėną įamžino ne tik medalyje, bet ir monetoje.
Kūrinius saugo komodoje
su 36 stalčiukais
Iš kūrinių gausos išsiskiria medalis, įamžinęs 1941 m. Rainių tragediją. Ši asmeniškai palietė P. H. Garškos šeimą: Rainiuose nužudytas jos žmonos Birutės tėvas. Šiame medalyje iškaltos visų tragiškai žuvusiųjų pavardės. Norint jas perskaityti, kūrinį reikia tyrinėti su didinamuoju stiklu. Mūsų kraštietis per daugiau nei penketą dešimtmečių sukurtus medalius, monetas, ordinus saugo paties pasigamintoje komodoje su 36 stalčiukais.
Dalis menininko kūrinių yra vienetiniai, todėl kolekcininkų ieškomi, vertinami, o litų pagaminta milijoniniais tiražais. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, jam buvo patikėta sukurti naujuosius pinigus – litus ir centus. Tai reikėjo padaryti per labai trumpą laiką. Kitais metais apyvartoje pasirodys aštuonių nominalų lietuviškos euro monetos, ant kurių bus pavaizduota Lietuvos valstybės herbo figūra – Vytis. Skulptorius P. H. Garška mano, jog bankas labai teisingai pasielgė rinkdamasis stilizuotą Vytį.
Kraštietis sukūrė ir pirmąjį Vilniaus universiteto rektoriaus ženklą, Šv. Vaitiekaus ordiną, Šv. Kazimiero ordino-magistro žvaigždę ir Riterio ordiną. Jo Angelo sargo žvaigžde pagerbiami nusipelnę policijos pareigūnai, o policijos komisarai ir teisėjai pasipuošia jiems sukurtais ženkleliais.
Rokiškiui švenčiant 500 metų jubiliejų kraštietis sukūrė mero regalijas. Po to į jį kreipėsi dar dviejų rajonų – Kupiškio ir Ignalinos vadovai, prašydami ir jiems sukurti merų grandines.
Polinkį menui paveldėjo iš motinos
Kūrėjas spėja, jog meninius gabumus jis galėjo paveldėti iš motinos Eleonoros Ališkevičiūtės-Garškienės. Ji mėgo piešti miško vaizdelius, žvėrelius, ypač briedžius, jos paveikslai kabėjo ant sienos prie lovos. „Net sunku pasakyti, iš kur ji imdavo dažų savo primityviems piešinėliams. Kai pradėjau mokytis Telšiuose, jų parveždavau“, – prisiminė pašnekovas. Profesines žinias jis gilino Telšių taikomosios dailės technikume (dabar Žemaitijos kolegijos Telšių menų ir pedagogikos fakultetas). Po studijų įsikūręs Vilniuje dažnai grįždavo į Telšius – miestą, garsėjantį Lietuvos medalių kūrėjų stovyklomis.
Atvykęs į gimtinę, P. H. Garška dažniausiai lankosi Rokiškyje, nes nori apžiūrėti miestą. Būtinai nuvyksta į Juodupę, kur palaidoti jo tėvai E. Ališkevičiūtė-Garškienė ir Antanas Garška. Gimtojo Gylių kaimo nebepasiekia: ten likusi vos viena kaimyno Jono Vaičiulio grytelė. Nuvykęs Juodupėn užsuka pas pusbrolį Vidmantą Blaževičių. Garškų šeima vis rečiau laikosi tradicijos – kasmet rugpjūčio pradžioje susitikti su giminėmis Lukštų Šv. apaštalo evangelisto Jono bažnyčioje per didžiuosius Porciunkulės atlaidus.
Kraštietis beveik kasmet atvyksta į Rokiškio miesto gimtadienį. Jam patinka dalyvauti renginiuose, parodose, per šventinį rajono tarybos posėdį nori iš pirmųjų lūpų sužinoti kraštiečių ateities planus. Garbės piliečio pastebėjimu, mugėse galėtų būti daugiau šio krašto verslininkų, amatininkų produkcijos. Gal tuomet renginys sutrauktų daugiau lankytojų.
Medaliu įamžino šeimos jubiliejų
Birutė ir Petras Henrikas Garškai prieš kelerius metus paminėjo bendro gyvenimo penkiasdešimtmetį. Šeimos jubiliejų kūrėjas įamžino pagamindamas medalį. „Per tris dešimtmečius dėsčiau studentams, išugdžiau ne vieną skulptorių kartą, tačiau giminėms savo patirties ir žinių neperdaviau. Taip jau atsitiko, kad anūkų kartoje gimė tik mergaitės, o medalių kūrimas – ne moteriškas užsiėmimas“, – sakė Krašto garbės pilietis.
Šią žiemą jis planuoja medalyje įamžinti poeto Kristijono Donelaičio atminimą. Taip pat norėtų pagaminti Šv. Kazimiero ordino-magistro grandinę su žvaigžde. Pastarosios buvo išlietas tik vienas egzempliorius. Jo buvimo vieta nėra žinoma, tad teks atkurti iš likusių nuotraukų. Kraštiečiui kilo mintis improvizuoti poeto Pauliaus Širvio kūrybos motyvais. „Apie poeto gyvenimą Vilniuje sklandė legendos. Nors abu iš Rokiškio persikėlėme į sostinę, tačiau mūsų keliai nesusikirto“, – apgailestavo menininkas. Jis nenoriai atskleidė ateities planus, juokaudamas, kad atsitiktinumai, nelaimės viską gali sugriauti. Pernai dirbtuvėse menininkui ant kojos užkrito didelis metalo gabalas. Nors mūvėjo batą, tačiau smūgis buvo toks stiprus, kad labai smarkiai sužalojo pirštą. Visą vasarą gydėsi traumą, kuri suvėlė visus jo išankstinius sumanymus.
***
- Petras Henrikas Garška gimė 1933 m. liepos 13 d. Gylių kaime (Juodupės sen.).
- 1941 m. birželio 14 d. su šeima ištremtas į Sibirą. Grįžo į Lietuvą po aštuonerių metų, dirbo Rokiškio kultūros namuose dailininku.
- 1960 m. Telšių taikomosios dailės technikume įgijo juvelyro specialybę.
- Nuo 1962 m. iki 1993 m. dirbo Vilniaus dailės akademijoje, Dizaino katedroje, išugdė ne vieną dailininkų kartą.
- Skulptūrą studijavo pas profesorius Petrą Aleksandravičių ir Feliksą Daukantą.
- 1992 m. pradėjęs dirbti Lietuvos monetų kalykloje buvo pirmuoju šios įstaigos dizaineriu. 1995 m. išėjo iš darbo ir iki šiol atlieka užsakymus savarankiškai.
- Nuo 1975 m. pradeda dalyvauti parodose – antrojoje sąjunginėje medalių parodoje Maskvoje eksponuoja tris kūrinius.
- 1984 m. pirmojoje respublikinėje medalių parodoje eksponavo 12 darbų.
- 1986 m. pirmojoje Pabaltijo medalių trienalėje už 6 medalius įvertintas parodos diplomu.
- Maskvos (Rusija) Tretjakovo galerija įsigijo medalius, skirtus L. van Bethovenui, P. P. Rubensui, P. Pikasui.
- Nuo 1990 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narys.
- Kuria ordinus, ženklus, medalius, apdovanojimus.
- Menininkas dalyvavo parodose Londone ir Varšuvoje. Jo medaliai saugomi Lietuvos nacionaliniame ir Lietuvos dailės muziejuose.
***
Petro Henriko Garškos kūriniai parodose
1975 m. antroji sąjunginė medalių paroda Maskvoje
„M. Kopernikui 500 metų“, „Lietuvos krepšiniui 50 metų“,
„Vilniui 650 metų“
1984 m. pirmoji respublikinė medalių paroda
„Čempionas“, „M. Kopernikui 500 metų“, „Vilnius – LTSR sostinė“,
„Salomėja Nėris“, „Šatrijos Ragana“, „Regata „Gintariniai irklai“,
„Tarybų Lietuvos pirmenybės“, „F. Dzeržinskis“, „L. van Bethovenas“,
„P. P. Rubensas“, „J. Basanavičius“, „J. Biliūnas“
1986 m. pirmoji Pabaltijo medalių trienalė
„L. van Bethovenas“, „Jonas Biliūnas“, „Jonas Basanavičius“,
„Antanas Žukauskas-Vienuolis“, „Pablas Pikasas“, „Nikolo Paganinis“,
„S. Darius ir S. Girėnas“
1987 m. antroji respublikinė medalių paroda
„M. K. Čiurlionis“, „Baltistų kongresas“, „Dainininkas K. Petrauskas“
1989 m. respublikinė medalininkų kūrybinė stovykla Telšiuose
„P. Galaunė“, „S. Daukantas“, „Baubliams“, „B. Pundzius“, „V. Ruokis“
1994 m. ketvirtoji respublikinė medalių paroda
„Ilguvos parapijai – 200“, „Lietuvos monetų kalykla“
1997 m. penktoji respublikinė medalių trienalė Vilniuje
„Šatrijos Ragana“, „Lietuvos monetų kalykla“, „Lietuvos kolekcininkų asociacijos apdovanojimas“
2000 m. šeštoji respublikinė medalių trienalė
„Generolas Jonas Žemaitis 1909-1954 “
2001 m. penktoji Baltijos medalių trienalė
„Barbora Radvilaitė“, „Rokiškiui – 500 metų“, plaketė kolekcininkui
Zigfridui Jankauskui
Rokiškio krašto muziejuje saugomi 45 darbai, daugiausia medaliai.
Parengė Dalia ZIBOLIENĖ
