Kavoliškyje įsikūrusi Rokiškio technologijos, verslo ir žemės ūkio mokykla (RTVŽŪM) moksleivių trūkumu nesiskundžia: klasės užpildytos, jose mokosi 270 moksleivių. Šių mokslo metų pradžioje ugdymo įstaiga priėmė 180 pirmakursių.
“Profesinio mokymo paklausa auga: darbdaviams reikia vis daugiau gerų automobilių mechanikų, suvirintojų, statybininkų”, – sakė mokyklos direktorius Leonas Kilius.
Reikalingi
Kuo rajonui ir jo įmonėms svarbi Rokiškio technologijos, verslo ir žemės ūkio mokykla bei jos absolventai?
Mokyklos direktorius L.Kilius sakė: “Darbdaviai jau nebenori darbininkais samdyti aukštųjų mokyklų absolventų. Prieš kelerius metus ieškančiajam darbo svarbiausia buvo turėti aukštojo mokslo diplomą. Dabar vis daugiau rajono įmonių vadovų pageidauja praktinių žinių ir gebėjimų, darbo patirties. Taip ir yra: studento galva prikimšta formulių, tačiau jis nemoka virinti, nesugeba surinkti paprasčiausio įrengimo. Juokaujame: visi turi aukštąjį išsilavinimą, o dirbti nėra kam.”
Teorinės žinios, anot pašnekovo, sudaro vos trečdalį mokymosi programos. Likusi dalis – praktinių įgūdžių tobulinimas. Mokykla bendradarbiauja su AB Rokiškio mašinų gamykla. “Moksleivius vežame į gamyklos cechus. Jie noriai mokosi dirbti įmonės įrengimais. O ir jos vadovai stebi, kaip jaunimas skaito brėžinius, surenka detales, atlieka suvirinimo darbus. Gabiausi ir perspektyviausi mūsų moksleiviai papildo rajono įmonių darbuotojų gretas”, – pasakojo p. Kilius.
Šiemet prašymus priimti į Rokiškio technologijos, verslo ir žemės ūkio mokyklą pateikė itin daug abiturientų: jie sudaro beveik pusę pirmakursių.
“Vadinasi, profesinis mokymas jaunimui darosi vis patrauklesnis”, – sakė direktorius.
Rokiškio technologijos, verslo ir žemės ūkio mokykla rajono moksleiviams rengia ne tik įprastines atvirų durų, bet ir profesijų dienas. Jų metu kiekvienas norintysis gali pabandyti pats sumaišyti betono skiedinį, mokomojoje klasėje pakloti plytų eilę, pabandyti surinkti automobilio greičių dėžę ar išbandyti siuvimo mašiną.
Profesijų gausa
Baigusiems 12 klasių moksleiviams RTVŽŪM siūlo įgyti 7 specialybes: automobilių mechaniko, statybininko-apdailininko, kompiuterinio projektavimo operatoriaus, metalo apdirbimo staklininko, sekretoriaus, suvirintojo ir siuvėjo.
Įgijusiems pagrindinį išsilavinimą jaunuoliams mokykla siūlo tapti automobilių mechanikais, apskaitininkais-kasininkais, statybininkais-apdailininkais, dailiųjų tekstilės dirbinių gamintojais, elektromechanikais, kompiuterinio projektavimo operatoriais, mūrininkais-betonuotojais, metalo apdirbimo staklininkais, suvirintojais, sekretoriais ir siuvėjais.
Neturintiems pagrindinio išsilavinimo moksleiviams siūloma įgyti siuvėjo, technikos šaltkalvio remontininko ar žemės ūkio gamybos verslo darbininko profesiją, o baigusiems 9 klases galima mokytis ir automobilių kėbulų remontininko specialybių.
Paklausiausios specialybės
Tarp mokyklos vaikinų paklausiausios – automechaniko, mūrininko-betonuotojo ar statybininko-apdailininko specialybės.
“Profesijos pasirinkimą lemia darbo rinkos poreikiai. Vaikinai supranta, kad įgiję paklausią automechaniko specialybę jie gali dirbti šalies įmonėse ar įsigiję verslo liudijimą kurti savo verslą. Statybininkai, apdailininkai reikalingi šalies verslui, jie nesunkiai randa darbą ir užsienyje”, – aiškino direktorius L.Kilius.
Merginos dažniausiai renkasi sekretorės profesiją. Šiemet jos mokosi net 32 pirmakursės.
O štai siuvėjos specialybė nėra populiari.
“Kadangi rajone trūksta stiprių siuvimo įmonių, kurios darbuotojams siūlytų aukštą atlyginimą, ši profesija nebėra tokia patraukli kaip anksčiau”, – sakė pašnekovas.
Nepopuliari ir žemės ūkio gamybos verslo darbininko specialybė.
“Kitados kone penktadalis mūsų moksleivių tapdavo būtent šios srities specialistais. Remiantis statistiniais duomenimis, paskutiniaisiais Sovietų Sąjungos gyvavimo metais apie 20 proc. Lietuvos gyventojų vertėsi žemės ūkiu. Europos Sąjungos (ES) šalys skaičiuoja apie 5 proc. šios srities žmonių. Dabar tokie specialistai sudaro 5 proc. mūsų mokyklos absolventų. Vadinasi, jų skaičius daugmaž atitinka šalies ūkio poreikius”, – aiškino p. Kilius.
Laužo stereotipus
“Dar sovietiniais laikais imtas formuoti neteisingas profesinių technikos mokyklų įvaizdis: girdi, jose mokosi tie, kurie nesugeba baigti bendrojo lavinimo mokyklų. Ši nuostata išliko, ji yra klaidinga.
“Daugumai mūsų auklėtinių išties prasčiau sekasi fizika ar chemija. Tačiau tuomet, kai jie pradeda mokytis profesijos, atsiskleidžia jų talentai. Dauguma moksleivių yra sumanūs, nagingi, išradingi ir darbštūs”, – sakė pašnekovas.
Vis dėlto yra ir tokių, kurie neturi motyvacijos mokytis. Tad kodėl jie stoja į RTVŽŪM?
“Vieniems taip daryti liepia tėvai, kiti nori turėti nemokamą stogą virš galvos, socialines garantijas”, – aiškino direktorius.
Nemotyvuoti moksleiviai mokykloje ilgai neužsibūna: jos nebaigia vidutiniškai kas penktas jos auklėtinis.
Direktorius pateikė moksleivių motyvacijos stokos pavyzdį: mokykla suteikia galimybę moksleiviams lengvatinėmis sąlygomis įgyti automobilio ir traktoriaus vairuotojų pažymėjimus, tačiau ne visi šia galimybe naudojasi. “Kai kurie mūsų auklėtiniai tingi mokytis Kelių eismo taisyklių, laikyti praktinio vairavimo egzaminus. Po kelerių metų jie mūsų mokykloje lanko tuos pačius traktoriaus vairavimo kursus, tačiau už juos moka jau visą kainą”, – pasakojo p. Kilius.
RTVŽŪM vairuotojus rengia pagal papildomo ugdymo programą. Moksleiviams Kelių eismo taisyklių teorijos bei praktinio vairavimo paskaitos yra nemokamos, jiems tereikia susimokėti už mokomojo automobilio degalus. “Mūsų auklėtiniams vairuotojo pažymėjimas atsieina 300-400 Lt – maždaug triskart pigiau nei vairavimo mokyklų paslaugos”, – aiškino mokyklos direktorius.
Suaugusiųjų mokymas
RTVŽŪM rengia kursus suaugusiesiems: ūkininkavimo pradmenų, sunkiųjų keturračių motociklų, TR1 ir TR2 traktorių, SZ kategorijos savaeigių mašinų vairavimo.
Mokykla ketina imtis ir naujos veiklos: suaugusiųjų mokymo ir perkvalifikavimo. RTVŽŪM, rajono Darbo birža ir verslo įmonės tariasi, kokių mokymo programų labiausiai reikia rajono bedarbiams. “Manome, kad paklausios bus traktorininkų, miško kirtėjų, vairuotojų, statybininkų, mūrininkų, apdailininkų, suvirintojų, siuvėjų specialybės. Ketiname siūlyti apie 20 mokymo ir perkvalifikavimo programų”, – sakė direktorius.
Pašnekovas neslėpė: perkvalifikuoti bedarbius yra sudėtinga. Mat dauguma jų neturi motyvacijos dirbti. “Štai ieškojome mokytojo. Nors rajone netrūksta bedarbių, turinčių aukštojo mokslo diplomus, tačiau jie dirbti nenori. Jie gauna pašalpas, išmokas, kompensacijas, galbūt verčiasi nelegaliais darbais”, – pasakojo p. Kilius.
Europiniai projektai
Mokykla rengiasi vykdyti tris ES fondų lėšomis finansuojamus projektus. Per rajono Vietos veiklos grupę ji gavo 320 tūkst. litų sporto salei atnaujinti ir pritaikyti Kavoliškio bendruomenės reikmėms.
RTVŽŪM sporto salė yra pati naujausia ir erdviausia rajone, anksčiau joje dažnai vykdavo įvairių sporto šakų turnyrai. Ilgainiui ėmė trešti salės grindys, žiemą joje būdavo taip šalta, kad net futbolo žaidėjai ir arbitrai neišsiversdavo be šiltų pirštinių. Sporto entuziastai varžybas perkėlė į kitas rajono sales. Jie ir rajono valdžia ne kartą priekaištavo ugdymo įstaigos vadovams, kad šie nepakankamai rūpinasi jiems patikėtu turtu, kad apleido salę.
“Kodėl sutrešo grindys? Išsiaiškinome: netinkamai įrengta lietaus kanalizacija, ir vanduo nuo stogo teka po salės grindimis. Jos ir supuvo. Reikia atnaujinti ir salės šildymo bei ventiliacijos sistemas. Šie darbai bus atlikti ES fondų lėšomis”, – sakė mokyklos direktorius L.Kilius.
Netrukus bus paskelbti projekto vykdymo darbų konkursai, ir jau birželį salėje turėtų darbuotis statybininkų brigados.
Mokykla ketina įgyvendinti ir kitą svarbų 600 tūkst. litų vertės projektą. Pinigų tikimąsi gauti iš ES fondų bei Švietimo ir mokslo ministerijos. Projekto vykdymo metu bus atnaujinta automobilių mechanikų praktinė mokymo bazė, sutvarkytos suvirintojų bei šaltkalvių klasės.
RTVŽŪM nekantriai laukia žinių iš Aplinkos ministerijos. Ar bus patvirtintas ugdymo įstaigos parengtas projektas, kurį įgyvendinus patalpoms šildyti bus naudojamos ne dujos, o kur kas pigesnis ir ekologiškesnis kuras – medienos drožlės.
“Žiemą mokyklos šildymas mums atsieina 1000-1200 Lt dienai. Jei pakeistume kurą, gerokai sutaupytume”, – sakė direktorius.
Lina DŪDAITĖ
