![](https://grokiskis.lt/wp-content/uploads/lapinui-meila.jpg "\")
Vyras – daiktavardis
Nėra nieko paslaptingesnio už gramatiką. Ir įdomesnio jausmo už meilę. Tačiau kalbėti apie meilę gali kas tik netingi. Ir tada šis žodis tampa banalybe.
Kažkokia čia netvarka ir suirutė. Tiesiog prašosi įnešti į ją kiek aiškumo. Ir tam tikslui padarykime netikėtą bandymą: paaiškinkime meilę gramatiškai!
Aiškiausia štai kas: yra daiktavardis „meilė“ ir veiksmažodis“ myliu“.
Štai jums požiūris į meilę kaip į daiktą. Kalbame apie vyrus. Tačiau ir moterų tokių pasitaiko.
Pajuto kažką vaikinas merginai. Ir ką – veikia? Klystate. Juk jam meilė – ne veiksmažodis, o daiktavardis. Vaikinas svarsto: meilė – kas tai ? Ar tai tik aistra? O gal tik pripratimas? Ar tai, ką aš jaučiu anai mergaitei, – meilė ar ne meilė? Arba sėda ir rašo filosofinį traktatą apie meilę. Nagrinėja ją iš įvairių pusių… O tuo metu su juo flirtuojanti mergina pasimeta: niekaip jis į ją dėmesio nekreipia! O kada jam kreipti? Juk jo sąmonę užima ne jinai, o ši sąvoka – „meilė“.
Moteris – veiksmažodis
Prisiminkime straipsnį „Vyras – daiktavardis“. Moteris, žiūrėdama į meilę kaip į veiksmažodį, drąsiai sako „myliu“. Įvairumo dėlei imkime moterį, nors ir vyrų tokių yra.
Moterį, kuriai pasaulis – procesai ir veiksmai, atpažinti nesunku. Ji apie savo savaitgalį kalba veiksmažodžiais: “Na, iš pradžių atsikėliau, po to nuėjau į parduotuvę, paskambinau draugei“… Atkreipkite dėmesį – ji aprašo įvykių seką ir jokių objektų nenagrinėja! Ji ties jais visai nesustoja, neaprašo ir meilės. „Ką aš žinau, – sako ji, – kas ta meilė. Gal tu man papasakosi?“
Jai meilė – tai pirmiausiai „myliu“. Kadangi tai – veiksmažodis, ji ir reiškia meilę veiksmais: šypsosi, apsikabina, sako, kad myli. Taip pat glaudžiasi, bučiuojasi, glamonėja… Maistą gamina, dovanėles dovanoja. Ir kadangi ji mąsto veiksmais, tai ir būdas jos gana sunkiai nusakomas.
Daugiau ketvirtadienio “Gimtajame…”
Olegas LAPINAS, psichologas
