Kraštiečių partizanų atminimą pagerbė „Romuvos“ gimnazistai ir laisvės kovų dalyvis Feliksas Mažeikis (dešinėje). L.Dūdaitės nuotr.
Kraštiečių partizanų atminimą pagerbė „Romuvos“ gimnazistai ir laisvės kovų dalyvis Feliksas Mažeikis (dešinėje). L.Dūdaitės nuotr.

Pagerbti Lietuvos laisvės kovotojų atminimą atvyko šalies prezidentė, krašto apsaugos ministrė, europarlamentarai, užsienio šalių diplomatai… Neseniai Radviliškio rajone griaudėjo inscenizuoto mūšio su bermontininkais pabūklai, o štai lapkričio 22 d. Mėnaičių kaime radviliškiečiai atidengė Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16-osios Nepriklausomybės deklaracijos paskelbimui skirtą memorialą. Jame įamžinti ir dviejų mūsų kraštiečių – Leonardo Grigonio-Užpalio ir Vytauto Gužo-Kardo vardai.

Pagerbė atminimą
Memorialas Mėnaičių kaime – tai atstatytas Lietuvos partizanų vyriausiosios vadavietės bunkeris, virš jo esanti klėtis ir šalia bunkerio pastatytas paminklas. 1949 m. vasario 2-22 d. Stanislovo ir Antaninos Miknių sodyboje vyko visos Lietuvos partizanų vadų suvažiavimas. Posėdžiauta bunkeryje, kurį po šios sodybos klėtimi įrengė Prisikėlimo apygardos vadas L.Grigonis-Užpalis su kovos draugais. Vadų susirinkime nutarta Lietuvos ginkluotojo pasipriešinimo organizaciją pavadinti Lietuvos laisvės kovos sąjūdžiu. Kituose posėdžiuose buvo sudaryta sąjūdžio vadovybė, svarstoma politinė ir ginkluoto pasipriešinimo programos, taktika ir organizacijos statutas, partizanų uniformos, pareigų ir laipsnių ženklai. Tačiau pats reikšmingiausias partizanų vadų suvažiavimo dokumentas – 1949 m. vasario 16-osios Nepriklausomybės deklaracija. Ji reikšminga, nes nusakė Lietuvos valstybės atkūrimo gaires pasibaigus sovietinei okupacijai.

Visas straipsnis ketvirtadienio “Gimtajame…”

Lina Dūdaitė

Subscribe
Informuoti apie
guest
0 Komentarai
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus

Rekomenduojami video: