Per šimtą talkininkų šeštadienį trijose Rokiškio urėdijos miškų kirtavietėse sodino mišką. Talkose dalyvavo nuo mažo iki garbingo amžiaus įvairiausių profesijų rajono žmonės, neabejojantys, jog jų indėlis prie Aplinkos ministerijos iniciatyvos pretenduoti į Lietuvos, o gal net pasaulio rekordą – didžiulis. Gerą pusdienį besidarbavę talkininkai sakė, jog sodinti mišką –prievolė kiekvieno doro lietuvio, kuriam nuo senovės giria buvo tarsi šventovė. Miškininkų iniciatyva Raisto miške pasodinta ir „Parlamentarų giraitė“, kurioje suvešės 103 medžiai: 25 liepaitės ir 78 ąžuolai. Tai – padėka 103 Seimo nariams, 2015 m. pavasarį atstovėjusiems mūšį už urėdijų, o tuo pačiu regionų išsaugojimą.
Dirbo iš širdies
Nacionalinė miško sodinimo šventė sulaukė didelio rajono žmonių palaikymo. Dėl talkininkų gausos buvo suformuotos trys komandos, kurioms paskirtos trys kirtavietės Raisto (Sėlynės girininkija) ir Steponių (Rokiškio girininkija) miškuose. Per pusdienį talkos dalyviai eglaitėmis ir pušaitėmis atkūrė per 6 ha kirtaviečių: Raisto miške – 3 ha, Steponių (Rokiškio girininkija) miškuose- 3,9 ha. Tai, pasak Rokiškio miškų urėdo Benjamino Sakalausko, apie 2 proc. šiemet suplanuoto atkurti ir įveisti miško urėdijos valdomuose miškuose.
Gera nuotaika apsiginklavusius talkos dalyvius pasveikinęs urėdijos vadovas šmaikštavo, jog taip aktyviai ir nuotaikingai greičiausiai nedirbs ne vienas kitas rajonas: talkininkai netvėrė čiupti kastuvus, skirstytis poromis ir traukti į naujam miškui paruoštas vagas. Raisto miške kelioms valandoms apsigyveno daugiausiai savivaldybės administracijos, seniūnijų, socialinių įstaigų darbuotojai. Jiems dirigavę urėdijos miškininkai ir patys čiupo kastuvus, kibirus su sodmenimis, bet akies kampučiu tuo pačiu stebėjo, ar talkininkai paiso nurodymų, kaip duobutę kasti, ar išlaikomi tarpai, kad šaknys nebūtų susilenkusios ir ar tvirtai batų kulnu suspaudžiama žemė. Moterys juokavo, jog reikėjo apsiauti aukštakulnius, kad galėtų giliau žemę prie šaknų prispausti. „Čia sodiname penkiametes eglutes. Jeigu nori patikrinti, ar gerai pasodinai, reikia trimis pirštais už viršūnės tik ką pasodintą augalą patraukti. Jeigu eglutės dvimetės, tada – už viršūnės trijų spygliukų“, – praktinius patarimus dalijo urėdijos vyriausiasis inžinierius Kęstutis Skvarnavičius. Jam antrinęs Sėlynės girininkas Gintaras Čypas pamokė, jog eglutei duobutę reikia kasti du kartus „kryžiumi“. Akylesnės kontrolės niekam nereikėjo, nes čia darbavosi beveik visi, kurie daug metų dalyvauja miškasodžio talkose.
Kelmų, kirtimo atliekų valkšnos, pelkėti akivarai išbandė sodintojų miklumą, orientaciją ir pusiausvyrą, bet tokia mankšta tik dar labiau skaidrino nuotaiką. Saulei kaitinant tarp talkininkų labai populiarus buvo urėdijos medžioklės plotų prižiūrėtojas Juozas Davainis, vos spėjęs suktis dalindamas neseniai pritekintą beržo sulą.
Planas – 50 tūkstančių medelių
Steponių miško vienoje kirtavietėje į vagas stojo daug politikų. „Esame įsipareigoję per kelerius metus pasodinti 50 tūkst. medelių. Kai tokia idėja gimė, rajone buvo apie 40 tūkst. gyventojų. Tikėjomės, kad rokiškėnų pagausės ir kiekvienam jų augs mūsų pasodintas medis. Jeigu šiemet tikslo nepasieksime, tai liks dar ir kitiems metams. Tik gaila, kad gyventojų ne daugėja, kaip tikėjomės, o smarkiai mąžta“, – dėstė Egidijus Vilimas, partijos „Tvarka ir teisingumas“ Rokiškio skyriaus vadovas, į tradicinę miško sodinimo talką, šiemet sutapusią su nacionaline miško sodinimo švente, sukvietęs tris dešimtis partiečių. Prie jų prisidėjo ir pulkelis žmonių, geranoriškai atsiliepusių į urėdijos kvietimą sodinti mišką. Šia komandai teko 2,6 ha metų plyno kirtimo biržė, kuri apsodinta dvimetėmis eglaitėmis, pušaitėmis (atitinkamai 3,3 ir 5 tūkst. sodinukų). Girininkas Ričardas Mieliauskas paaiškino talkininkams, jog ten, kur želdavietės vietos labai šlapios, vėliau numatoma sodinti beržus bei juodalksnius ir po kelerių metų čia juostomis suvešės mišrus miškas.
Jauniems – mažiausia užduotis
Jaunųjų šaulių vadas Algis Veikšys su savo komanda gavo mažiausią plotą, nes jų ir gretos buvo mažiausios. Jauniesiems šauliams parinkta 1,3 ha plynai iškirsta kirtavietė, kuriai apsodinti atgabenta 3 tūkst. eglės sodinukų. Prie karinės disciplinos įpratęs jaunimas stvėrė už kastuvų, sodmenų kibirų ir subyrėjo į vagas. Daugeliui jų miškasodis – pirmoji praktika, todėl girininkas stengėsi išsamiai išdėstyti, kaip sodinti, kad sodinukas prigytų ir iš jo užaugtų kokybiškas medis.
Apdovanojo, pozavo, vaišinosi
Talkai pasibaigus ir saulės bei geros nuotaikos dozę gavę talkininkai rinkosi prie miškininkų vaišių. Tiesa, prieš tai visi pozavo bendrai nuotraukai. Padėkų negailėjęs urėdas B. Sakalauskas miško sodintojus apdovanojo specialiai talkai iš medžio pagamintais ir talkos logotipais paženklintais medaliais, kaip prisiminimu, jog jie visi drauge ne tik siekė miškasodžio rekordo, bet ir iš širdies prisidėjo prie mūsų planetos žaliojo rūbo gyvasties.
Skaičiai
Pasak urėdijos vyriausiojo miškininko Juliaus Adamonio, šiemet, kaip kasmet vidutiniškai, Rokiškio miškų urėdija suplanavusi atkurti ir įveisti 282,5 ha miško (20,6 ha – įveisti ir 261,9 ha – atkurti). Atkuriant ir įveisiant mišką bus pasodinta 0,5 mln. miško sodmenų, daugiausia – eglės (248 000 vnt.), juodalksnio (140 000 vnt.), beržo (57 000 vnt.), pušies (42 000 vnt.).
Per 60 tūkst. vnt. miško sodmenų bus panaudota ankstesnių metų miško želdinių ir žėlinių atsodinimui vietoj neprigijusių, žuvusių ar netolygiai atžėlusių medelių. Didinant ąžuolynų plotą bus pasodintas 5,1 ha ąžuolyno Obelių girininkijos Deksnės miško kirtavietėje, nors prieš tai ten augo kitos rūšies medžiai. „Rokiškio miškų urėdijoje pelkiniai ir užmirkę miškai sudaro per 40 proc. visų valstybinės reikšmės miškų. Todėl pelkinėse nusausintose ir užmirkusiose augavietėse, kur miškas neatsikuria žėliniais, sodiname juodalksnį, vykdome mikro sausinimą, valoma ir prižiūrime anksčiau įrengtą hidromelioracijos sistemą“, – sakė J.Adamonis.
Rokiškio miškų urėdijos medelyne šį pavasarį numatoma realizuoti per 1,1 mln. miško sodmenų. Daugiau kaip 0,5 mln. Sodmenų bus parduota privačių miškų ir žemių savininkams ir kitoms miškų urėdijoms. Numatomos pardavimo pajamos – apie 55-60 tūkst. eurų.
Nacionalinės miškasodžio šventės akimirkos – www.grokiskis.lt nuotraukų galerijoje
Aldona Minkevičienė
