Pernai rugpjūčio mėnesį rokiškietė Arūnė Remeikytė su draugėmis vaikštinėjo po miškelį, esantį netoli Miškininkų gatvės. Tai net ne miškas, o tik medžių ir krūmokšnių tankumynas. A.Remeikytė pastebėjo maišą. Jis atrodė niekam nereikalingas pamestas daiktas. Staiga maišas krustelėjo. Merginos išsigando, tačiau smalsumas buvo stipresnis. Atrišo jos maišą ir pamatė jame gražų, baltą katiną. „Kažkas jį paliko čia numirti“, – tąkart skaudžią tiesą suvokė Arūnė. Rokiškietė negalėjo patikėti, kad jos krašto žmonės būtų tokie žiaurūs – palikti gyvūnėlį ilgoms bado kančioms. A.Remeikytė parsinešė jį namo ir pavadino Puškiu. Iki šiol baltas it sniegas katinas noriai pozuoja prieš objektyvą visiems, kurie jį draugiškai pakalbina. Jis labai mėgsta glaustytis prie Arūnės, išgelbėjusios jo gyvybę, kojų.
Norbertas BYČKOVSKIS
