Praėjusią savaitę į užtarnautą poilsį Rokiškio krašto muziejus išleido ilgametę savo darbuotoją – istorikę Onutę Mackevičienę, neretai vadinamą „vaikščiojančia enciklopedija“. Tai istorikė, į kurią žinių ir patarimo kreipiamės pirmiausia. Mums, „Gimtojo…“ žurnalistams, ji ne kartą ir daug padėjo rengiant puslapius, susijusius su Rokiškio krašto istorija. Džiaugiamės, kad Onutė pažadėjo: „Padėsiu ir toliau.“
Negailėjo gerų žodžių
Krašto muziejaus direktorė Nijolė Šniokienė negailėjo gerų žodžių kolegei, dirbusiai muziejuje 47-erius metus, atidavusiai šiai įstaigai didžiąją savo gyvenimo dalį. „Tikimės, kad savo žiniomis, gebėjimais ji ir be atlyginimo visuomet pagelbės mums kaip ištikima muziejaus savanorė. Mat Onutė labiausiai pažįsta mūsų fondą ir 100 tūkst. jame esančių eksponatų. Nė vienas neturi tiek žinių, kiek jų yra sukaupusi Onutė, dirbusi ir fondų saugotoja, ir skyriaus vedėja, ir direktore“, – sakė N. Šniokienė.
Istorijos skyriui dabar vadovauja Giedrius Kujelis. Į O. Mackevičienės vietą muziejus kitą žmogų žada priimti tik tuomet, kai biudžete turės tam pakankamai lėšų.
Dabar – laisva
O. Mackevičienė, klausiama, ar išėjusi užtarnauto poilsio talkininkaus kolegoms muziejininkams, atsakė: „Visuomet.“ Šiandien ji dar jokių darbų neplanuoja: „Esu laisva ir gyvenu – ir į sodą važiuoju, ir valgyti padarau, ir dulkes nuvalau, ir knygą paskaitau, ir laikraštį paimu.“
Paklausta, kokios knygos pirmiausia ėmėsi, pašnekovė neslėpė – ant stalo atversta kolegos Petro Blaževičiaus naujausia knyga „Operos ir meilės glėbyje“, tad skaito „apie gražuolę Jasiūnaitę“. „O ateis laikas, reikės imtis rimtesnių darbų, nei būti laisvai. Niekada gyvenime nebuvau be įsipareigojimų. Gal tai bus dvaro archyvo studijavimas – aš ten savas žmogus. Gal susitarsiu su dekanu dėl bažnyčios archyvo studijų. Jaučiu, kad ten gali būti ypatingų atradimų. Tačiau tai – dar ateityje“, – šypsojosi Onutė.
Reda MILAKNIENĖ
