Yra įsitikinusiųjų, kad neigiamas žmonių požiūris į nuteistuosius trukdo šiems integruotis į visuomenę, o valdiškos institucijos visai nenori padėti, tik siuntinėja iš kabineto į kabinetą… Tai bando paneigti valdininkai, įsitikinę, jog nuolatinė pagalba tik lepina, nemotyvuoja keistis.
Našlaitis be cento kišenėje
Mūsų rajono gyventoja A. M. piktinosi neefektyvia valstybės socialine parama, nenorėjimu ir negebėjimu padėti žmonėms sunkiu jiems laikotarpiu. „Pasakykite, kaip įsikabinti į gyvenimą iš įkalinimo įstaigos grįžusiam našlaičiui? Jį paleido į laisvę su šešiolika eurų kišenėje, o kelionė namo kainavo vienuolika. Savivaldybė pašalpos neskiria, valgyti neturi už ką nusipirkti, elektrikai elektros neįjungia… Jei greitu laiku situacija nepasikeis, vaikinui beliks vėl eiti vogti, grįžti į kalėjimą“, – moteris berte bėrė žodžius.
Pasak geraširdės moters, jaunuolis norėtų kabintis į gyvenimą, tačiau aplinka ir sąlygos nepalankios. Užaugęs, išėjęs iš Obelių globos namų ir gavęs našlaičio pašalpą, jis įsigijo nedidelį butą be patogumų. Vaikinas turi šiokius tokius namelius, tačiau juos reikia sutvarkyti, pirmiausia įvesti elektrą. Ji pati nupirko laidus, prašė specialisto, kad juos išvedžiotų. Viskas parengta, tačiau tiekėjai niekaip nepajungia elektros. Anot moters, vieni meistrai atvažiuoja, kažką pajunginėja ir išvažiuoja, tada kviečia kitus. „Judėjimas vyksta, o rezultato – nėra“.
Iš Pravieniškių pataisos namų į Rokiškį grįžęs jaunuolis kreipėsi pagalbos į rajono savivaldybę. Jam priklauso vienkartinė socialinė pašalpa įsikurti, tačiau kelias savaites reikia laukti posėdžio, kuriame bus skirstomos lėšos. „Pilvui nepasakysi: „Palauk“… Savivaldybėje jį tik siuntinėja iš vieno kabineto į kitą. Valdiškos institucijos visai nenori padėti žmonėms“, – kategoriškai teigė A.M. Jaunuolis nėra jos giminaitis, tik buvęs sūnaus bendramokslis. Ji pasakojo padedanti jam susitvarkyti dokumentus, davusi maisto, paskolinusi dviratį, lovą, mobilųjį telefoną, atvežusi dažų, tapetų būsto remontui.
„Gainioja iš kabineto į kabinetą“
Kai lankėmės, 22-ejų Laimonas su dviem draugais, baigę dažyti kambario lubas, tapetais klijavo sienas. Parodė nedideliame kambaryje stovinčią sekciją, kurią prieš kelias dienas dovanojo geri žmonės. Valgyti sakė išsiviręs ant krosnies, tačiau su viltimi laukia, kada bus įjungta elektra. Kambaryje ir virtuvėje šilta. „Anksčiau dirbau lentpjūvėje. Malkų parsinešiau, šalti nereikia“, – aiškino Laimonas. Jis neišdrįso viešinti savo pavardės, tikindamas, jog tai dar labiau komplikuos jo gyvenimą, apsunkins darbo paieškas.
Praskleidęs užuolaidas, Laimonas parodė medinius su stiklo paketais langus, trūksta tik palangių ir apdailos. Langus devynioliktojo gimtadienio proga jam dovanojo jo buvęs darbdavys Eugenijus Majauskas. „Grįžęs namo supratau, kad reikia kuo greičiau ieškoti darbo. Pirmiausia nulėkiau į lentpjūvę pas E. Majauską. Tačiau jis man nieko pasiūlyti negalėjo“, – apgailestavo Laimonas.
Antrąją laisvės dieną jis užsiregistravo darbo biržoje. Biržos specialistai pasiūlė kreiptis į miško kirtimo įmonę, tačiau jaunuolis abejoja, ar joje galėtų dirbti: jis keturis mėnesius negali nederindamas nuo 20 val. vakaro iki 6 val. ryto išvykti iš Rokiškio. „Nelaisvėje prabuvau 3 metus, 3 mėnesius ir 3 dienas. Išėjau šiek tiek anksčiau, todėl judėjimas kurį laiką yra apribotas“, – paaiškino Laimonas.
Jaunuolis nelinkęs kalbėti apie vagystes ir plėšimą, už kuriuos buvo įkalintas. „Ne su tais draugais buvau susidėjęs. Daugiau su jais nebendrauju. Tik dabar suprantu, kokia brangi yra laisvė ir kaip gera gyventi, kai niekas tavęs nevaržo. Paragavau kalinio gyvenimo: jis labai sudėtingas, nes visais įmanomais būdais reikia kovoti už save, priešingu atveju palūši psichologiškai“, – aiškino Laimonas. Įkalinimo įstaigoje jis pabaigė dvyliktą klasę, mokėsi siuvėjo ir suvirintojo amatų. Susitelkęs į mokslą, nesugebėjo užsidirbti pinigų, todėl į laisvę išėjo vos su keliolika eurų.
Ar veikia pagalbos nuteistiesiems sistema?
Ramutė Renninger
Panevėžio apygardos probacijos tarnybos Rokiškio r. skyriaus vyresnioji inspektorė
Šiuo metu probacijos tarnybos įskaitoje yra 11 asmenų, grįžusių iš įkalinimo įstaigų. Pagalbos sistema sukurta, tik jos įgyvendinimas komplikuotas. Tarnyba kontroliuoja, ar įskaitoje esantys žmonės vykdo teismo skirtus apribojimus, taip pat nurodome, į kokias institucijas galima kreiptis, norint susitvarkyti dokumentus, gauti pagalbą. Jei reikia, palydime klientus į banką, savivaldybę, migracijos tarnybą…
Blogai tiems, kurie grįžę iš įkalinimo įstaigos neturi giminių, namų. Rokiškio rajone jiems galime pasiūlyti Obelių savarankiško gyvenimo namus, tačiau ten už gyvenimą reikia mokėti. Priklausomiems nuo alkoholio, narkotikų siūlome kreiptis į medicinos įstaigas, taip pat visuomenines organizacijas, savipagalbos grupes. Tarnyba kviečia žmones dalyvauti elgesio motyvacijos programoje.
Laimonas į probacijos tarnybos įskaitą pateko dar būdamas Obelių globos namuose. Bendravome su juo labai artimai, jis prašė mane tapti krikšto mama. Labai liūdna, kad nesugebėjome apsaugoti šio vaiko nuo klystkelių. Įkalinimo įstaigoje jam buvo labai sunku, gal dabar padarys išvadas. Laimonas niekados nėra prašęs pinigų, tik daug metų jį pažinodama iš jo elgesio suprantu, kad kartais jam tenka pabadauti. Jis yra atsakingas vaikinas: teismas jam buvo priteisęs nukentėjusiajam atlyginti žalą. Kaupė iš paskutiniųjų, pinigus atnešdavo man, kad neišleistų.
Zita Čaplikienė
Savivaldybės Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus vedėjo pavaduotoja
Atlikusiems bausmę priklauso 38 eurų įsikūrimo pašalpa. Iš įkalinimo įstaigų gauname grįžtančiųjų sąrašus. Pašalpos kreipiasi beveik visi: pernai ji skirta 26 asmenims. Kasmet šis skaičius didėja. Beje, nuo šių metų vienkartinė pašalpa du kartus didesnė nei buvo pernai. Vienkartinių pašalpų skyrimą visiems prašantiems, taip pat ir grįžusiems iš įkalinimo įstaigų, asmenims svarsto komisija, posėdžiaujanti tik kartą per mėnesį. Dažniau rinktis būtų sunku, nes komisiją sudaro ne tik savivaldybės specialistai, bet ir rajono tarybos nariai, visuomeninių organizacijų atstovai. Komisija per vieną posėdį svarsto iki šimto prašymų. Jei žmogus pakliuvęs į sudėtingą finansinę situaciją, tuomet siūlome jam kreiptis į socialinės paramos centrą, kuriame saugomi per akciją „Maisto bankas“ paaukoti produktai.
Balandžio 7 d. posėdžiavusi komisija patenkino Laimono prašymą (tai ne pirmas kartas, kai padedame našlaičiui). Savivaldybė jam skyrė pinigų būstui įsigyti, vėliau – sumokėti skolas už elektrą. Prieš įkalinimą juo geranoriškai rūpinosi kaimynai, darbdavys. Laimonas yra tas našlaitis, kurio kelyje atsiranda gerų, jam padedančių gyventi, susitvarkyti buitį, patariančių žmonių. Džiaugiamės, kad tokių yra, tačiau liūdnoka, kad Laimonas jų gerumo arba nesuvokia, arba deramai neįvertina. Vien tik reikalavimai duoti pinigų neskatina jo iniciatyvos pačiam užsidirbti.
Virginijus LUKOŠIŪNAS
Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus vyresnysis inžinierius-inspektorius
Daugiau nei prieš trejus metus padėjome minėtam piliečiui, sutvarkėme techninę dokumentaciją, nutiesėme kabelius tam, kad ir jo butą pasiektų elektra. Kadangi jis pinigų neturėjo, daliai darbų atlikti radome rėmėjus. Kai viskas buvo baigta, liko tik pasirašyti elektros tiekimo sutartį, tačiau jaunuolis staiga kažkur pradingo. Vėliau paaiškėjo, kad jis nusikalto ir buvo nuteistas. Dabar jaunuolis atsirado ir reikalauja viską padaryti tą pačią dieną. Galutinis taškas nebuvo padėtas, todėl šis klientas netapo vartotoju. Reikia iš naujo apžiūrėti elektros tiekimo sistemą tam, kad būtų užtikrintas saugumas, taip pat atlikti tam tikras procedūras. Joms nustatyto laiko limito tikrai neviršijome. Balandžio 8 d. elektra šiam vartotojui buvo įjungta.
Dalia Zibolienė
