Lapkritį ir gruodį įvairių globos įstaigų, senelių namų, pagalbos centrų vadovai vadina stebuklų mėnesiais. Baigiantis metams pasipila atjautos, labdaros ir paramos akcijos. Jos įžiebia viltį kenčiantiems skurdą, vienišiems, seniems, nemylimiems žmonėms. Bent kartą metuose jie pamaloninami dovanomis, jų širdis sušildo mokinukų dainos ar eilėraščiai.
Parama būna įvairi: nupirkti nauji batai, iškeptas šviežias pyragas, į aukų dėžutę įdėti dešimt ar keli šimtai litų, o gal tik geras žodis…
Mums, eiliniams šalies piliečiams, kalėdinis laikotarpis irgi atneša naudos: prekybos centrai siūlo nuolaidų televizoriams, skalbimo mašinoms, kompiuteriams ir kitiems įvairiems daiktams, kuriems galbūt taupėme visus metus…
Į prieššventinį renginių ir akcijų vajų įsijungia visi: turtingųjų klubai, mokyklos, įvairios įstaigos renka drabužius, perka vaikams vitaminus, vaisius bei saldainius, užsakinėja Kalėdų Senelius, kviečia į nemokamus koncertus, aukoja pinigus… Net mažų miestelių neaplenkia užsieniečių ir tautiečių labdaros karavanai. Paramos nepamiršta užsienio lietuviai.
Niekas nedrįstų sakyti, kad labdara ir apskritai gerumas šiame susvetimėjusiame pasaulyje nėra reikalingi. Daugelis žmonių pripažįsta: tokia veikla ugdo bendruomeniškumą, moko dalytis, padėti ir mylėti.
Tačiau yra ir kita medalio pusė. Ta gerumo dozė paprastai būna vienkartinė: kartą metuose užsidėjau pliusą ir pamiršau… Specialistai sako: vienkartinė meilė, trumpalaikis dėmesys bent jau globos namų vaikams, tiesiantiems rankas į kiekvieną atėjusįjį, kartais suteikia ne tik laimės, bet ir skausmo.
Daugiau šeštadienio “Gimtajame…”
Reda MILAKNIENĖ
