Po ne vienerius metus trukusių karštų diskusijų ir ginčų Vyriausybė pritarė ugniagesių gelbėtojų sistemos reformai. Seimo nariai lems šalies miestelių ugniagesių likimą: jei politikai reformą palaimins, į kaimiškų vietovių gaisrus skubės savanoriai.
Kas pasikeis?
Pagal šalies Vyriausybės patvirtintus Priešgaisrinės saugos įstatymo pakeitimus, įvairiose Lietuvos gyvenamosiose vietovėse bus steigiamos savanorių ugniagesių rinktinės, o jų veikloje dalyvaus savanoriai: pilnamečiai, geros fizinės parengties asmenys, ne vyresni nei 60 metų. Savanoriams ugniagesiams nereikės specialaus išsilavinimo, bet jie privalės tobulinti kvalifikaciją, išklausyti specialius kursus. Savanorių rinktinių aprūpinimu būtiniausia įranga turės rūpintis valstybė ar savivaldybės.
Nors tai – savanoriška veikla, įstatymo projekte numatyta už ją atlyginti: savanorio ugniagesio sugaištą valandą siūloma įvertinti 1 proc. vidutinio darbo užmokesčio – apie 20 Lt.
Priešgaisrinės apsaugos reforma: sugriauti seną sistemą lengviau, nei sukurti gerą naują
Trys klausimai
Rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos vadovui Remigijui Sunklodui
– Kaip reforma pakeis priešgaisrinę apsaugą mažose rajono seniūnijose: ar pagrįsta gyventojų baimė, kad, profesionalius ugniagesius pakeitus savanoriais, nebeliks kam gesinti gaisrų?
– Dėl ugniagesių savanorių kol kas kyla daugiau klausimų, negu randama atsakymų. Pagal Vyriausybės priimtą ir Seimui svarstyti pateiktą Priešgaisrinės saugos įstatymo pakeitimo projektą priešgaisrines gelbėjimo pajėgas sudarys Valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, savivaldybės priešgaisrinės tarnybos, žinybinės priešgaisrinės pajėgos ir savanorių ugniagesių rinktinės.
Jei įstatymo pataisos bus priimtos, teisę nustatyti, kiek rajone bus ugniagesių komandų ir jose dirbančių ugniagesių, įgis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas. Iki šiol tokią teisę turėjo savivaldybių tarybos. Departamentas spręs ir finansavimo klausimą.
Daugiau antradienio “Gimtajame…”
Aldona MINKEVIČIENĖ
