VšĮ Rokiškio rajono ligoninė – vienintelė rajone visą parą dirbanti medicinos įstaiga, suteikianti būtinąją pagalbą staiga pablogėjus sveikatai ar patekus į skaudžią nelaimę: susižalojus, ištikus šokui, saulės smūgiui ar kitokiai traumai. Šįkart išsamiau apie paslaugas, kurių galima tikėtis kreipiantis pagalbos į rajono ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyrių, bei privalomąjį sveikatos draudimą.
Užtikrina būtinąją medicinos pagalbą
Rokiškio rajono ligoninės medikai primena: visiems pacientams, atvykusiems patiems ar atvežtiems greitosios medicinos pagalbos tarnybų į Priėmimo-skubios pagalbos skyrių, pagal kompetenciją privaloma užtikrinti būtinąją medicinos pagalbą, vadovaujantis patvirtintais Sveikatos apsaugos ministerijos teisės aktais. Pagalbos apimtį ir kategorijas nustato pacientą apžiūrėjęs gydytojas.
Būtinajai medicinos pagalbai priskiriama pirmoji medicinos pagalba ir gydymo įstaigose (ambulatorinėse bei stacionare) teikiama skubioji medicinos pagalba. Tiek pirmoji, tiek skubioji pagalba gydymo įstaigose teikiama visiems, kuriems jos prireikia.
Medikai teikia būtinąją pagalbą etapais: pirmiausia – pirmąją, po to – skubiąją institucinę. Kai kuriais atvejais ji gali būti teikiama vienu metu.
Pirmoji medicinos pagalba – tai svarbiausi tikslingi veiksmai, skirti išsaugoti kitų ar savo sveikatą bei gyvybę, panaudojant turimas medicinos ir (ar) kitokias priemones bei medžiagas iki pacientui bus pradėta teikti skubioji institucinė medicinos pagalba arba paciento būklė taps normali, arba bus konstatuota jo mirtis. Tokią pagalbą nelaimės atveju gali teikti ne tik gydytojas, bet ir šalia esantis žmogus ar nukentėjusysis pats sau.
Nemokama visiems, neatsižvelgiant į draustumą
Skubioji medicinos pagalba dažniausiai teikiama gydymo įstaigoje, pacientui į ją atvykus: gydytojas, vadovaudamasis savo profesine kompetencija, apžiūri pacientą ir nustato reikiamos pagalbos mastą. Vienu metu atvykus keliems pacientams, gydytojai sprendžia, kam būtinoji medicinos pagalba turi būti teikiama pirmiausia. Laikomasi nuostatos, kad pirmiausia (nedelsiant) ji turi būti teikiama pavojingos gyvybei būklės pacientams, vėliau tiems, kuriems ją būtina suteikti per 10, 30 ar 60 min. nuo atvykimo. Visais kitais atvejais – per 3 val.
Sveikatos priežiūros specialistai pirmiausia turi įvertinti žmogaus būklę (sąmonę, kvėpavimą, širdies veiklą) po nelaimingo atsitikimo ar ligos paūmėjimo periodu ir: atlikti dirbtinį kvėpavimą, gaivinti skenduolius, pakaruoklius, ištiktuosius šoko, saulės smūgio, patyrusius elektros traumų, apsinuodijusius, sužeistiesiems stabdyti kraujavimą, tvarstyti žaizdas, malšinti skausmą, mobilizuoti pažeistą sritį. Skubi medicinos pagalba skirstoma į keturias kategorijas (žr. lentelę).
Būtinoji pagalba teikiama nemokamai visiems nuolatiniams šalies gyventojams, neatsižvelgiant į jų draustumą, taip pat laikinai Lietuvoje gyvenantiems ir teisėtai dirbantiems užsieniečiams. Įstatymai suteikia nemokamą pagalbą Europos Sąjungos (ES) ir Europos Ekonominės bendrijos (EEB) šalių piliečiams, laikinai viešintiems mūsų šalyje, pateikusiems Europos sveikatos draudimo kortelę – E arba vieną iš E formos (E 111, E 106, E 121) pažymą, taip pat kitą galiojančią sveikatos draudimo sutartį. Medicinos pagalba teikiama ir užsieniečiams, ne ES ir EEB šalių piliečiams, laikinai viešintiems mūsų šalyje ir pateikusiems galiojančią sveikatos draudimo sutartį.
Lėtinių ligų kamuojami pacientai – pas šeimos gydytoją
Gydytojui nustačius, jog paciento, atvykusio į rajono ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyrių be siuntimo arba atvežto greitosios medicinos pagalbos tarnybų, būklė neatitinka būtinosios pagalbos kriterijų, sveikatos priežiūros paslaugos yra mokamos.
Anot ligoninės direktoriaus pavaduotojos Marijonos Čeponytės, sunegalavę arba lėtinių ligų kamuojami žmonės pirmiausia turi kreiptis į savo šeimos gydytoją. Jie po pirminės apžiūros gali būti nukreipti į rajono ligoninės Konsultacijų ir diagnostikos skyrių. Atvykusiesiems į ligoninę su siuntimu bus suteiktos nemokamos paslaugos tuo atveju, jeigu jie drausti privalomuoju sveikatos draudimu (PSD): už pacientams suteiktas paslaugas ligoninei sumokama iš PSD fondo biudžeto. Apdraustuoju laikomas asmuo, už kurį Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka mokamos arba jis pats moka nustatyto dydžio PSD įmokas.
Draustumą gali pasitikrinti kiekvienas
Ligoninės personalas informacinėje sistemoje patikrina kiekvieno besikreipiančiojo draustumą. Tą gali padaryti ir pats pacientas, rajono ligoninės internetiniame puslapyje http://www.rokiskioligonine.lt/skyriai įvedęs asmens kodą arba draudžiamojo identifikacinį numerį.
Asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis, moka 6 proc. PSD įmokas. Savarankiškai besidraudžiančių asmenų PSD įmoka sudaro 9 proc. minimalios mėnesio algos (1000 Lt), tai yra 90 Lt per mėnesį. Asmenys, kurių žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis vienetas yra ne didesnis kaip dvi ekonominio dydžio valdos, moka 3 proc. mokestį – 30 Lt per mėnesį.
Asmenų draustumas įsigalioja kitą mėnesį po tos dienos, kai 3 mėn. iš eilės jie mokėjo PSD įmoką, arba nuo dienos, kai asmuo sumoka 3 minimalių mėnesio algų dydžio įmoką, tai yra 3 tūkst. Lt.
Į draudžiamųjų valstybės lėšomis grupę įeina Darbo biržoje registruoti bedarbio statusą turintys asmenys, valstybės remiami asmenys, gaunantys socialinę pašalpą, neįgalieji, taip pat žmonės, gaunantys bet kurios rūšies pensiją ar šalpos kompensaciją, nedirbantys darbingo amžiaus asmenys, turintys įstatymų nustatytą būtinąjį valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą valstybinei socialinio draudimo senatvės pensijai gauti.
Valstybės pagalba – ir dvasininkams, ir rezistentams
Valstybės lėšomis draudžiami vaikai iki 18 metų, bendrojo lavinimo, profesinių, aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų dieninių skyrių moksleiviai ir studentai, asmenys, sergantys visuomenei pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, kurios yra įtrauktos į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą sąrašą. Taip pat valstybės lėšomis yra draudžiamas vienas iš tėvų (įtėvių), auginantis vaiką iki 8 metų arba du ir daugiau vaikų, kol vyriausiam sueis 18 metų. Tėvai (įtėviai), pageidaujantys patvirtinti savo, kaip tėvų, auginančių vaiką iki 8 metų, draustumą, privalo kreiptis į teritorinę ligonių kasą. Jiems reikia turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, vaikų gimimo liudijimus, vaiko tėvo asmens dokumentą.
Valstybė pasirūpino ir būsimomis mamomis: moterys, kurioms suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos, taip pat nedirbančios nėštumo laikotarpiu 70 dienų iki gimdymo bei 56 dienos po gimdymo draudžiamos valstybės lėšomis.
Valstybė pasirūpino ir tradicinių religinių bendrijų dvasininkų, jų rengimo mokyklų studentų, pasipriešinimo (rezistencijos) dalyvių, asmenų, prisidėjusių prie Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinių likvidavimo, Afganistano karo dalyvių privalomuoju sveikatos draudimu.
Užs. 1459
