Politinė reklama
Sugalvojo žmogus išmelsti iš Dievo naudos. Panorėjo išlošti milijoną eurų ir meldėsi ryts vakars, nevalgęs negėręs, kol jam pasigirdo Dievo balsas, kuris paprašė, kad žmogelis bent jau loterijos bilietą nusipirktų.
Ar viskas, kas vyksta su mumis ar šalia mūsų, vien mūsų valioj? Žinoma, kad ne. Vieniems duota daugiau, kitiems mažiau. Tačiau visi norime gyventi taip, kaip B. Geitsas ar R. Abramovičius. Visi norėjome laisvės, kuri suteikė mums galimybes būti arba siekti to, apie ką svajojame. Nebėra tarybinės santvarkos, kuri galėjo visus išlyginti, duoti darbus, bent minimalią gerovę. Nors ir ten kvailiams buvo riesta.
Šiemet rajono savivaldoje lūžis: patys išsirinksime merą. Ir tarybą, kuri ateinančius ketverius metus nustatinės rajono judėjimo kryptį. Mes mėgstame keikti valdžią ir, kaip nebūtų paradoksalu, vis išsirenkame tuos pačius. Pažiūrėkite į mūsų tarybos istoriją. Gal viskas yra gerai, nieko keisti nereikia, o kas sako kitaip – rėkia vardan rėkimo?
O jei negerai? Norint, kad pasikeistų, reikia ir pačiam ar patiems išeiti iš komforto zonos. Kovo pirmąją turėsime progą pakeisti ir valdžią. Galimybė duota. Tereikia atsikelti nuo sofos, išjungti kompiuterį, padėti kastuvą, užgesinti traktorių, uždaryti kasą ir išsirinkti, jūsų manymu, tinkamą žmogų. Reitinguojant galima net partijos sąrašo pabaigoje esantį padaryti tarybos nariu.
Prieš rinkimus ko tik neprižadame. Ta praktika taip įaugo į kraują, kad mums jau trūksta pažadų, ir kiekvieną kandidato svarstymą esame pasiruošę vadinti pažadu.
Duokiškyje ir Lailūnuose man žmonės tiesiai sakė: pažadėk išasfaltuoti kelią, ir mes balsuosime už tave, nes visada balsuojame už tą, kuris pažada kelią…Kavoliškio gyventojai irgi sakė balsuos, jei pas juos atsiras pirtis ir saldainių fabrikas… Kas tai? Užburti žmonės, pasiruošę balsuoti net už velnią, kad tik nedulkėtų, kad tik turėtų „saldainį“? Jeigu tai yra politika, tuomet aš nepolitiškas.
Esu kandidatas, bet kaip ir jūs, esu rinkėjas. Turėsiu pasirinkti. Rokiškis – nedidelis rajonas, puikiai pažįstu kiekvieną kandidatą ir į merus, ir į tarybą. O toliau – paprasta: paskaitai rinkimų programą, pažiūri į žmogų ir svarstai: ar jis sugebės padaryti, kas parašyta, ar kada nors bent ką panašaus yra daręs? O gal jis jau šiandien yra korumpuotas ir kas nors iš jūsų davėte jam kyšį?
Gal ne laikas tą žmogų atiduoti teisėsaugai, tačiau bent jau žinantys netylėkite. Kitaip jį ir vėl išrinks.
Per vieno seniūno ataskaitą mačiau kandidatą, kuris kalbėjo kaip didieji imperialistinių valstybių lyderiai. Nuostabi dikcija, mostai ir…visiškos nesąmonės, skambančios iš radikalaus oratoriaus lūpų. Apie tai, kad iš motinų reikia atimti kastuvus ir šluotas, padaryti jas bedarbėmis, nupirkti traktorius už visą biudžetą, skirtą miestui valyti… Ir pagaliau, baseiną blogoji valdžia turi statyti ne mikrorajone, o prie oratoriaus namų… Tik va partijų jis nekenčia ir nepripažįsta, buvo vienoje, komunistų, ir į jokias kitas nestos niekada. Po kalbos – plojimai ir šūksniai: „Į merus jį!!!“ Kažkam patinka radikalai, jie pažadina baimės ir neapykantos jausmus. Radikalai taip pat turi savo rinkėją.
Mes turime rinktis žmogų, kuris savo savybėmis ir sugebėjimais gali mūsų rajoną nors šiek tiek atšviežinti, suteikti čia gyvenantiems viltį ir pasitikėjimą savimi.
Ar tikite, kad žmogus, iki penkiasdešimties metų sėdėjęs šešėlyje, nieko nesukūręs, buvęs tylus mėmė, staiga taryboje ar mero poste atkus ir sužydės?! Sunkiausia rinktis iš jaunų. Jie – mūsų viltis, bet nežinai, kurie sugebės būti tokie, kaip Saulius ir Mantas Zakarkos, Justas Laužadis, Rimas ir Gintas Trumpos, Aivaras Gelžinis ir kt. (o, kad jie kandidatuotų…).
Gal prieš renkantis su kandidatais reiktų pabendrauti, išgirsti jų pozicijas, požiūrius. Bet jaunus reikia rinkti į tarybą: kviečiu jus išdrįsti ir pasitikėti jais. Iš kandidatų į merus jauniausias yra Valerijus, šie mano žodžiai ir palaikymas yra skirtas jam. Tikiu, kad iš jo išaugs doras politikas, kaip Egidijus. Su pagarba žiūriu į visus konkurentus. Jie pasiryžo, ir tai – jau geras ženklas. Jie nesipilsto purvais ir vienas kito nežemina. Tai rodo politinę brandą.
Vienas lauke ne karys. Rinksime ne tik merą, bet ir komandą, su kuria jis turės dirbti. Tai – sunkiausia. Partijų daug, visos parašys gražiai suredaguotas programas. Žiūrėkime į nuveiktus darbus. Gal tada bus aiškiau.
Komanda, kuri nesiblaškydama jau trečią dešimtmetį dirba jums, daugiausia investuoja į žmogų. Lietuvoje socialdemokratų valdomi rajonai – Druskininkai, Utena – klesti ir turi ramų gyvenimą. O Rokiškio socialdemokratai? Taryboje jų visuomet buvo daug, nors dažnai dirbdavo opozicijoje. Kai partijos pirmininku tapo Algis Čepulis, mūsų gretos pasipildė beveik šimtu naujų narių, dauguma jų – jauni ir aktyvūs. Mūsų sąraše tik du žmonės iš 45, kurių pareigos nesuderinamos su tarybos darbu. Vadinasi, visi tie, kuriuos išrinksite, dirbs taryboje.
Džiugu, kad kairiosios partijos sugebėjo susivienyti, ir jų sąjunga neišskiriama. Žinau, kaip sunku rinkti merą konservatoriams: kai į Seimą buvo išrinktas Algis Kazulėnas, jie sakė, kad meras turėtų būti tos pačios partijos kaip ir daugumos valdantieji Seime. Aš tuo metu nepritariau Almantui. Pripažįstu klydęs.
Žinau, kad būti meru – ne ūkvedžio ir ne direktoriaus darbas tūkstantinėje mokykloje. Ir ne bankininko, ir ne atliekų vežėjo. Tai kažkas labai solidaus ir idėjiškai tvirto.
Į visus darbus ėjau norėdamas užsidirbti, o ne gauti atlyginimą, padaryti savo darbuotojus laimingesnius. Svajojau, kad jie į darbą eitų su džiaugsmu ir su tokiom pat emocijom grįžtų namo. Ir parneštų užtektinai duonos šeimos stalui. Norėjau ir noriu, kad mano žmonės visada būtų saugūs.
Mano tikslas, kad įmonės, kuriose dirbau ir dirbu, klestėtų. Į visus darbus patekau laimėjęs konkursus (J. Tumo-Vaižganto tuomet vidurinės mokyklos direktorius – 3 kandidatai į vieną vietą, Ūkio banko Rokiškio skyriaus vadovas – 4 kandidatai į vieną vietą, „Rokiškio komunalininko“ direktorius – 5 kandidatai į vieną vietą, dabar bandau į merus – 6 kandidatai į vieną vietą.) Proporcija aiški, progresuojanti. Skirtumas tik tas, kad čia darbdaviai, konkurso organizatoriai ir komisijos nariai esate Jūs, Rokiškio rajono žmonės. Jokie pasiruošimai, programos, lankstinukai ar tušinukai nepadės man laimėti. Padės mano būdo bruožai ir begalinis noras padaryti žmones nors kiek laimingesniais.
Politinė reklama bus apmokėta iš Socialdemokratų partijos
Rokiškio skyriaus specialiosios rinkimų sąskaitos. Užs. 16
Antanas Vagonis, socialdemokratas, kandidatas į rajono merus
