Sovietmečiu kiekvienas save gerbiantis lietuvis vyras privalėjo būti visų galų meistras – mokėti įkalti vinį, sutvarkyti elektros instaliaciją, suremontuoti skalbyklę, dulkių siurblį, pakeisti perdegusią televizoriaus lempą. Dabar linkstama į kitą kraštutinumą – kam mokėti meistrui už buitinės technikos remontą, jei vietoj sugedusio daikto galima įsigyti naują? Ar rokiškėnams meistrams profesionalams pakanka darbo?
Taisė patys
Sovietmečiu ar pirmaisiais šalies nepriklausomybės metais nieko nestebino sandėliukuose saugomi atsarginiai šaldytuvų ar skalbyklų varikliai, kibirai įvairiausių laidelių, varžtelių. „Maža kam prireiks“, – mintijo ūkiški rokiškėnai vyrai. Žmonos prašymą pakviesti skalbyklių, šaldytuvų ar televizorių meistrą tokie vertino kaip bandymą nuplėšti jų garbę ir orumą. Ir kas, kad „auksarankio“ namų meistro sutaisytoje mikrobangų krosnelėje pica suanglėjo per dvi, o višta – per keturias minutes: vyras remontuoti moka, tik moteris nemoka kepti… Beje, Italijoje netgi yra dirbtuvėlės, kurių iškaba skelbia: „Moterys, atneškite čia viską, ką jūsų vyrai išardė, tačiau surinkti nesugeba.“
Dabar situacija kitokia: daugėja išmaniosios technikos, kuri sugenda tuoj po garantinio termino pabaigos, tad rokiškėnams tenka spręsti, ar investuoti į jos remontą, ar pirkti naują. Kyla klausimas, ar skalbyklių, šaldytuvų ir kitos buitinės technikos meistrai po kelerių metų netaps išnykusia profesija?
Daugiau ketvirtadienio GR
Lina DŪDAITĖ
