“Lietuvoje iš servetėlių mezgimo nepragyvensi”, – teigia Panevėžio tautodailininkų sąjungos Rokiškio skyriaus pirmininkė Renata Sarajevienė. Veiklos ir uždarbio perspektyvas rokiškėnai dailiųjų amatų meistrai sieja su užsienio valstybėmis: tenykščiai žmonės moka vertinti rankų darbo vienetinius drabužius, namų apyvokos daiktus bei interjero puošmenas.
Įvairūs rankdarbiai
“Kada buvo įkurtas mūsų skyrius, nė nebeatsekame. Tačiau jau ne vieną dešimtmetį rokiškėnai audėjai, drožėjai, mezgėjai garsina savąjį kraštą įvairiose parodose”, – apie rajono tautodailininkų veiklą pasakojo p. Sarajevienė.
Panevėžio tautodailininkų sąjungos Rokiškio skyriaus nariai yra apie pusšimtį mūsų rajono žmonių, o organizacijos veikloje aktyviai dalyvauja per trisdešimt. Jauniausiam nariui – 25-eri, vyriausieji – jau pensininkai.
Panevėžio tautodailininkų sąjungos Rokiškio skyrius vienija įvairia tautodailės veikla užsiimančius žmones: drožėjus, pynėjus, keramikus, kalvius, tapytojus, mezgėjas, nėrėjas, siuvinėtojas, vilnos vėlėjas, floristes, karpinių bei aplikacijų meistres. Rokiškėnai išsaugojo ir archajines rišimo, sodų pynimo tradicijas.
Dabar itin sparčiai populiarėja tokios rankdarbių technikos kaip dekupažas, skrebinimas, karoliukų vėrimas. Tačiau jomis sukurti darbai vertinami prieštaringai: laikomi kiču, abejojama dėl jų išliekamosios vertės.
Ar tokių rankdarbių mėgėjai taip pat gali pretenduoti į tautodailininko vardą? “Nesakau, kad nėra jais besidominčiųjų. Tačiau dekupažo darbų rajono tautodailininkų parodose retai tepasitaiko. O skrebinimo, karoliukų vėrimo technika nėra populiari”, – sakė p. Sarajevienė.
Griežta atranka
Tapti Panevėžio tautodailininkų sąjungos Rokiškio skyriaus nariu, pasak pašnekovės, gali ne kiekvienas, laisvalaikiu mėgstantis kurti rankdarbius. Organizacijos būsimieji nariai turi rengti savo dirbinių parodas, juos pateikti ir rajono tautodailininkų ataskaitinei parodai. Joje naujokų kūrybos brandumą, originalumą, atlikimo techniką vertina griežta komisija, kuriai vadovauja Panevėžio tautodailininkų sąjungos pirmininkas. Tik sulaukę komisijos palankaus įvertinimo, tautodailininkai tampa organizacijos nariais. Netiksliai, su klaidomis sukurti ar grubūs rankdarbiai patyrusių meistrų bus išbrokuoti. O štai geriausi rokiškėnų kūriniai keliauja į Panevėžio tautodailininkų sąjungos parodą.
Ar šiandieniniams tautodailininkams vis dar svarbus tautinis paveldas: iš senolių perimti audinių ir mezginių raštai bei spalvos, archajinės drožybos, kalvystės, keramikos tradicijos? “Nuo paties meistro noro ir požiūrio priklauso, kiek tautinių bruožų yra jo kūryboje. Vieni itin domisi tradicijomis, kiti jas interpretuoja itin moderniai. Vis dėlto norėtume, kad mūsų meistrai dėmesio skirtų tautinio paveldo išsaugojimui”, – sakė p. Sarajevienė.
Populiarėja
Daugumai rajono tautodailininkų rankdarbiai – tik malonus laisvalaikio praleidimo būdas. “Iš savo veiklos pragyventi gali drožėjai, keramikai, kalviai. O štai mezgimas, nėrimas nėra pelningi. Sakome, kad Lietuvoje iš servetėlių nėrimo sotus nebūsi. Todėl dauguma mūsų skyriaus narių turi darbus, o tradiciniams amatams skiria savo laisvalaikį”, – kalbėjo rajono tautodailininkų vadovė.
Pastaraisiais metais tradiciniai rankdarbiai populiarėja: į madą grįžta megzti ir nerti drabužiai. Juos kuria net garsiausi šalies dizaineriai. Namų svetainės vėl puošiamos servetėlėmis ir staltiesėmis. Tačiau lietuviai vis dar nemoka įvertinti kruopštaus darbo ir nėra pasirengę į jį investuoti. Antai rajono užsakovai tikisi, kad mezgėja ar nėrėja painų mezginį ims kurti ir jam gaiš kelias savaites vos už 20-50 Lt. O nesudėtingo rašto, ne itin brangių pusvilnės siūlų megzta suknelė populiariuose šalies rankdarbių portaluose vertinama maždaug 400 Lt.
Anot pašnekovės, sėkmingai verstis mezgimu ir nėrimu gali tik tie, kurie surado nuolatinius užsakovus ar rinkas užsienyje. Štai emigrantų šeima už megztą suknytę dvejų metų mergaitei sumokėjo pusantro šimto litų. O už mocherinę suknelę užsienio lietuviai negaili ir 600 Lt. “Tokią pas rokiškėnę mezgėją užsakė lietuvę vedęs užsienietis. Tautodailininkė turėjo daug darbo ir nenorėjo imtis užsakymo, todėl klientą tikėjosi atbaidyti didele kaina. O šis pinigus atskaičiavo nė nemirktelėjęs. Suknelė taip sužavėjo užsakovą, kad jis visiems savo draugams gyrė auksarankes lietuves moteris”, – pasakojo p. Sarajevienė.
Rinkos – užsienyje
Kadangi tradiciniai amatai tėvynėje vis dar menkai tevertinami, rinkos savo kūriniams rajono tautodailininkai dairosi užsienio valstybėse. Užsieniečius domina ne kiniška piguva, o vienetiniai, rankų darbui imlūs, originalaus stiliaus ir technikos darbai.
Štai rokiškėnai užmezgė ryšius su JAV lietuvių ansambliu “Balticum”. Jo vadovas lankėsi rajono tautodailininkų parodoje ir itin domėjosi senųjų juostų raštų simbolika. “Balticum” ansambliui rokiškėnės išaudė vėliavą, padabintą baltų tautų simbolika.
Tautodailininkai Danutė ir Danas Stočkai bei audėja Elvyra Keršulienė susidraugavo su japone Noriko Shibuya, kuri keliauja po pasaulį ieškodama savitų ir originalių tautodailės kūrinių. Japonė lankėsi Rokiškyje ir įsigijo mūsiškių meistrų darbų.
Prieš porą metų Gruzijoje viešėjo audėja Genė Šimėnienė ir vilnos vėlėja D.Stočkuvienė.
Praėjusiais metais didžiausioje Vokietijos kalėdinėje mugėje savo ir vyro darbus pristatė keramikė Asta Turčinskienė.
“Norėtume dažniau išvykti į užsienio šalių tautodailės parodas, megzti ryšius su tenykščiais užsakovais. Galbūt rajono savivaldybė galėtų dažniau su mumis pasidalinti informacija apie tokius renginius”, – pageidavo p. Sarajevienė.
Modernus tinklalapis
Rokiškėnai tautodailininkai matomi ne tik parodose, bet ir internete. Panevėžio tautodailininkų sąjungos Rokiškio skyrius turi savo interneto svetainę ir paskyrą populiariajame socialiniame tinkle “Facebook”. Joje – informacija apie įvairiausius skyriaus renginius, užsakovų patogumui pateikiami jo narių veiklos aprašymai bei kontaktai.
“Tinklalapį kūrėme savo patogumui: juk informaciją internetu skleisti kur kas greičiau”, – sakė p. Sarajevienė.
Tautodailininkai žada šį tinklalapį tobulinti.
Moko ir mokosi
Ar rajono tautodailininkai turi pasekėjų, norinčių iš patyrusių meistrų semtis žinių ir patirties? “Besidominčiųjų rankdarbiais nėra daug. Tačiau ir mes patys turime ko pasimokyti vieni iš kitų. Štai jei neišeina išmegzti kokio nors naujo sudėtingo rašto, susirenkame kelios mezgėjos ir bendromis jėgomis bandome išsiaiškinti, ką daryti. Turime tradiciją rengti plenerus ir iš patyrusių kolegų semtis žinių: štai vėlimo paslapčių mus mokė D.Stočkuvienė, audimo – Anelė Araminienė, o drožti vyksime pas dusetiškį Eriką Čypą”, – pasakojo p. Sarajevienė.
Rokiškio kraštas nuo seno garsėja puikiais linais bei audėjomis. Deja, pastaruoju metu šio amato žinovių gretos retėja. Todėl žinoma meistrė G.Šimėnienė ilgamete patirtimi, žiniomis ir įgūdžiais žada pasidalinti su visais, kurie norėtų pramokti austi.
Rajono taryba laukia verslininkų pasiūlymų ir aktyvių diskusijų
Lina DŪDAITĖ
Rajono taryba gali lemti daug verslui aktualių klausimų: ji turi teisę atleisti nuo žemės mokesčio ar jį sumažinti, didinti ar mažinti verslo liudijimų kainas, nustatyti jų lengvatas. Ar rajono įmonių vadovai bei privatūs verslininkai išnaudoja rajono valdžios jiems siūlomas galimybes, “Gimtasis Rokiškis” klausė rajono tarybos Finansų, verslo ir vietinio ūkio komiteto bei Verslo plėtros komisijos vadovo Stanislovo DAMBRAUSKO.
– Ar dažnai tarybos Finansų, verslo ir vietinio ūkio komitete svarstote rajono verslo klausimus?
– Dažnai diskutuojame rajono įmonėms bei verslininkams svarbiais klausimais. Tačiau pasigendame didesnio jų pačių dėmesio: komiteto posėdžiuose verslo atstovai lankosi tik tuomet, kai svarstomi jų įmonėms aktualūs klausimai. Norėtume didesnės jų iniciatyvos: juk rajono valdžia turi nemažai galių padėti rajono verslui.
– Galbūt verslininkus labiau domina Verslo plėtros komisijos posėdžiai?
– Deja, ne. Pagal komisijos veiklos reglamentą jos nariai į posėdžius turi rinktis mažiausiai keturiskart per metus. Reglamento paisome.
– Kodėl būtent keturis kartus?
– Jei verslininkai pageidautų dažnesnių posėdžių, galėtume juos rengti nors ir kas mėnesį. Tačiau ir dukart per metus sunku sukviesti verslininkus. Komisija mielai išklausytų šių pageidavimų, pasiūlymų, norų ir idėjų, tačiau jų pasigendame. O ir į mane asmeniškai mažai kas kreipiasi verslo klausimais.
Stinga aktyvių diskusijų. Štai vos prieš porą metų įmonių vadovai ir smulkieji verslininkai emocingai diskutavo dėl verslo liudijimų kainų bei jų lengvatų. Tąsyk bendrovių direktoriai skundėsi, kad vadinamiesiems patentininkams sudaromos lengvatinės sąlygos ir jomis iškreipiama rinka. O šiemet dėl verslo liudijimų niekas nediskutavo. Netgi smulkieji verslininkai neatėjo pasitarti dėl jų kainų bei galimų lengvatų.
– Ir stambieji pramonininkai, ir smulkieji verslininkai dažnai skundžiasi, kad politikai šalies ūkiui, ekonomikai, darbo vietų kūrimui, verslo skatinimui skiria per mažai dėmesio. Ar pritariate šiam teiginiui?
– Sunkmečiu mūsų rajone skatinti verslo plėtrą yra sudėtinga. Įmonės, turinčios ilgametes veiklos tradicijas bei rinkas, veikia sėkmingai. O tikėtis, kad rajono žmonės staiga ims steigti naujas įmones, plėtoti gamybą ar amatus – nerealu.
Ir smulkusis, ir vidutinis verslas pirmiausia tikisi finansinės valdžios paramos. Bepigu tokią siūlyti, kai šalies ūkis klesti. O sunkmečiu, kai rajono biudžetas kasmet mažėja, turime mažiau galimybių padėti. Tačiau ir jas verslininkai ne visuomet išnaudoja. Štai ir šiemet raginome kreiptis paramos į Pagalbos smulkaus ir vidutinio verslo subjektams fondą. Galime įmones atleisti nuo žemės mokesčio ar jį sumažinti. Naujoms įmonėms ir smulkiesiems verslininkams pagelbėtume ieškoti patalpų.
Galbūt patys smulkieji verslininkai – kirpėjai, batsiuviai ir kiti amatininkai – nedrįsta kreiptis į rajono savivaldybę paramos. Jų bėdos ir rūpesčiai mums yra aktualūs, pagal savo galimybes stengsimės padėti kiekvienam besikreipiančiajam.
– Kaip manote, ar rajono įstaigos ir institucijos, kuruojančios verslo klausimus, dirba sėkmingai?
– Manau, šioms institucijoms yra galimybių tobulinti savo veiklą. O ir verslininkams siūlyčiau aktyviau domėtis valstybės, rajono savivaldybės bei kitų institucijų teikiama parama.
Projektą remia Rokiškio rajono savivaldybės Pagalbos smulkaus ir vidutinio verslo subjektams fondas
Lina DŪDAITĖ
