Kamajų seniūnijoje ošia 8 valstybiniai miškai. Jų bendras plotas – apie 2 400 ha. Didžiausias miškas (apie 1 470 ha) – Salagirio masyvas, yra bendras dviejų seniūnijų – Kamajų ir Panemunėlio – turtas. Kamajų seniūnijos miškai dosnūs žvėrimis ir paukščiais, o Salagiris didžiuojasi turtingais komerciniais medžioklės plotais.
Jaunuolynai ir sengirės
Per 30 m. Kamajų girininkijoje besidarbuojančiam S.Markevičiui pažįstamas kiekvienas girių takas, kiekviena žvėrelio ola ir paukščio lizdas. Jis su pasididžiavimu rodė Kamajų šile ošiančius berželių, pušaičių jaunuolynus, pasakojo, kiek rūpesčio įdėta, kad liaunas beržo sodinukas ar maža eglaitė stiebtųsi gražiu ir išlakiu medžiu. Aštuonerių metų berželis – vos dviejų vyro pirštų storio, o tokio pat amžiaus pušis – jau dailus ir aukštas medelis. Tik pušynų Kamajų apylinkėse reta: geriausiai šiuose kraštuose auga eglės ir lapuočiai.
Be žmogaus rūpesčio, priežiūros bei specialių priemonių – apsauginių skydelių, repelentų – klevo ar ąžuolo daigas neužaugs, nes jauno medelio viršūnė yra viliojantis skanėstas miško žvėrims. Sodinant miškus girininkams nuolat talkina Kamajų Antano Strazdo gimnazijos moksleiviai, šiemet 3 ha plotą eglaitėmis apsodino partijos Tvarka ir teisingumas aktyvistai.
Kamajų seniūnijos įžymybė – Petriošiškio telmologinis (pelkių) draustinis, saugomas pagal Europos Sąjungos (ES) programą „Natura 2000“. „Rajone tik dvi tokios žymios pelkės: Petriošiškio ir Suvainiškio“, – pasakojo girininkas. Petriošiškio pelkė užima 160 ha plotą, o draustinis – 67,6 ha.
Kamajų seniūnijos miškuose yra 9 kertinės miško buveinės. Jose draudžiama bet kokia žmogaus veikla. Arčiausia Kamajų tokia buveinė yra Kamajų šile. Ten auga vertingas senas miškas. Jo eglėms, girininko skaičiavimais, apie 135 metus. „Smagu, kad tokį mišką pavyko apsaugoti nuo pjūklo ir kirvio, – sakė p. Markevičius. – Miškas būtų dar gražesnis, jei būtų galima bent vėjovartas iš jo pašalinti. Deja, tai draudžiama“.
Skaičiuoja šimtais
Kamajų seniūnijos miškuose yra ir daugiau lobių: jų takais klaidžioja apie 300 stirnų, 120-150 šernų, pusšimtis elnių, maždaug 25 briedžiai. „Salagiryje – komerciniai medžioklės plotai, ten žvėrių tankumas didesnis nei įprastai rajono miškuose“, – kalbėjo girininkas.
Netrūksta ir plėšrūnų: ypač daug lapių ir mangutų. „Stengiamės mažinti jų skaičių“, – sakė p. Markevičius. Nemaža eibių prikrečia ir bebrai. Ypač daug nuostolių jie padarė Duokiškio, Krylių ūkininkams. Medžiotojų laimikiu šiemet tapo 52 aštriadančiai miškų statybininkai.
Nevierių kaime, prie vieno seno pastato, gyvena didelė barsukų kolonija. „Labai tvarkingi ir taikūs žvėreliai. O pavojaus akivaizdoje tampa tikrais aršuoliais. Mūsų akyse barsukas urve įsigudrino medžioklinį šunį užkasti“, – apie žvėrių įpročius pasakojo p. Markevičius.
Salagiryje vaikus veda ir vieni rečiausių šalyje plėšrūnų – lūšys. Tai – nuolatiniai Salagirio gyventojai. Ne kartą p. Markevičius pastebėjo jų pėdsakų, o praėjusį pavasarį išvydo išties retą reginį: miško keliuku tapnojančius du lūšiukus. Įsimintiniausias susitikimas su paslaptingąja miško kate buvo, pasak p. Markevičiaus, prieš 20 metų. Brisdamas snieguotu miško taku, jis pamatė nugriuvusį medį, o ant jo įsitaisiusią didelę lūšį. „Mane išvydęs, žvėrelis nė neketino trauktis. Prisipažinsiu, truputį nejauku pasidarė. Šiaip lūšys žmonių nepuola. Išimtis – sužeistas ar jauniklius ginantis žvėris“, – pasakojo girininkas.
Juodojo gandro lizdas
Kamajų miškai rajone garsūs plėšriaisiais paukščiais. Kamajų šile peri mažasis erelis rėksnys, Salagiryje grobio tyko didysis erelis. Jo perimvietės miškininkams iki šiol nepavyko aptikti. Su nerimu jie stebi ir tuščią juodojo gandro lizdą Kamajų šile: kažin ar šiemet namo grįš jo šeimininkas? Petriošiškio pelkėse kasmet vyksta tetervinų tuoktuvės, paukščiukus peri 3 gervių poros.
Šiemet vasarį Salagiryje miškininkai stebėjo žvirblinių pelėdų tuoktuves. „Ornitologas paleido pelėdos garso įrašą ir netrukus prisistatė poros beieškantis paukštis“, – pasakojo p. Markevičius.
Brakonieriai – ne iš bado
Kamajų miškų turtai vilioja brakonierius. Pastaraisiais metais jų įkliuvo ne vienas. Niekadėjai į miško turtus kėsinasi ir dėl bado, ir dėl pramogos. „Prieš porą metų įkliuvo toks vargeta kilpininkas. Jis stirnoms kilpas spendė skurdo prispaustas“, – kalbėjo Kamajų girininkas. Yra ir tokių brakonierių, kurie žvėris žudo pramogai. „Jie šaudo į visa, kas juda, išskyrus traukinį“, – juokavo p. Markevičius.
Kamajų seniūnas: „Blogas pavyzdys – užkrečiamas“
Lina DŪDAITĖ
„Kovoje prieš šiukšlintojus patikimiausias ginklas yra informacija: svarbu kuo greičiau sužinoti, kur nelegaliai verčiamos šiukšlės, ir kuo greičiau tokį šiukšlyną likviduoti“, – įsitikinęs Kamajų seniūnas Vytautas Vilys. Jam pritaria ir Kamajų girininkijos girininkas Sigitas Markevičius: šiukšlintojus iš miškų veja ne didelės baudos, o žinia, kad šiukšlynai neliks nepastebėti, jų „kūrėjai“ – nenubausti.
„Importinės“ šiukšlės
Pasak seniūno, didžiausi seniūnijos nelegalūs šiukšlynai – apleistas žvyro karjeras Kurkliečiuose ir laukas Salose, prie senų fermų. Ten velkamos ir buitinės atliekos, ir statybinis laužas. Kurkliečiuose ne kartą aptikta ir „importinių“ šiukšlių: seniūnijos specialistai išsiaiškino, kad atliekas tempia gretimo Anykščių r., Svėdasų seniūnijos, gyventojai.
Kaip pavyko išsiaiškinti, kad šiukšlino svetimi? Pasirodo, ir seniūnijos, ir Kamajų girininkijos specialistai dirba kaip kriminalistai: užtenka kelių užuominų, kurias paliko neapdairus šiukšlintojas, ir minėtų valdiškų institucijų atstovai užsuks vizito išsiaiškinti, kodėl pastarasis gamtą teršia. Mat šiukšlių maišuose dažnai aptinkama daiktų, liudijančių ne tik jų šeimininko asmens tapatybę, bet ir tikslų adresą: seni mokėjimo kvitai, mokykliniai sąsiuviniai. O Salagirio girininkijoje šiukšlių maiše buvo rasta net vieno prekybos centro nuolaidų kortelė, ant kurios puikavosi savininkės vardas ir pavardė. Tiesa, kortelę radęs Kamajų girininkijos girininkas S.Markevičius neskuba kaltinti moters teršus gamtą. „Gal ją tiesiog apvogė, ir vagys vėliau atsikratė įkalčio?“ – svarstė jis.
Svarbiausia – informacija
O kaip elgiamasi su tais, kurie su įkalčiais sučiupti teršiantys gamtą? Pasak seniūno ir girininko, baudomis kariauti neskubama. Žmogui, palikusiam kelis šiukšlių maišelius „ne vietoje“, kur kas skaudesnis smūgis yra tai, kad jo nusižengimas neliko nepastebėtas. Ar tokios priemonės veiksmingos? Seniūnas V.Vilys įsitikinęs – taip. Ne vienas sugėdintas šiukšlintojas pats kuopė, ką buvo pridirbęs.
Su nevalomis iš kaimyninio rajono kamajiškiai kovoja diplomatinėmis priemonėmis: kreipėsi į Svėdasų seniūną, kad šis įspėtų savo seniūnijos gyventojus šiukšlių į Rokiškio rajoną nevežti.
Kovojant su tokiais šiukšlintojais, labai svarbi savalaikė informacija apie miške, laukuose ar prie apleistų statinių pradėtas kaupti atliekas. Mat blogas pavyzdys, pasak seniūno V.Vilio, labai užkrečiamas. „Jei tik kas nors numetė porą maišelių šiukšlių, žiūrėk, jų tuoj atsiras ir daugiau: kas nereikalingą padangą, kas sofą atvilks. Todėl ir stengiamės tuos šiukšlynus kuo greičiau surasti ir sutvarkyti. Jei pamatėte ne vietoje išverstas šiukšles, praneškite“, – ragino seniūnas.
Netradiciniai išradimai
Kamajų seniūnijos pakelės ir valstybiniai miškai pakankamai švarūs. Miškuose kasmet rengiamos 4 generalinės talkos. Jų metu girininkijos specialistai rūpestingai išrenka grybautojų, uogautojų, gamtos mylėtojų ar tiesiog šiukšlintojų paliktas atliekas. O ką daryti privačių miškų šeimininkams? „Kas miško šeimininkas, tas jame ir tvarka rūpintis turi“, – kalbėjo girininkas S.Markevičius.
Šiukšles pakelėse renka seniūnijoje viešuosius darbus dirbantys žmonės. Šiomis dienomis seniūnas V.Vilys su talkininkais pateikė išradimą, gerokai palengvinsiantį šį darbą. Kad tvarkytojui nereikėtų pakele tempti šiukšlių maišų, iš dviejų senų rankinių skalbimo mašinų sukonstruota speciali įranga šiukšlėms vežti. Pirmoji dviratį-šiukšliavežę išbandžiusi Liuda Pitrėnienė seniūnui pasakojo, kad išradimas tikrai geras: ir šiukšles rinkti, ir jas vežti daug patogiau. Numynusi iš Kamajų į Salas ir atgal, moteris pakelėse pririnko du puspilnius maišus butelių, plastikinių pakuočių ir kitų atliekų.
Seniūnijos auksarankiai konstruktoriai jau kuria automatinę lazdelę šiukšlėms rinkti. Tokią seniūnas V.Vilys nusižiūrėjo Vokietijoje. „Nereikia lenktis prie kiekvienos šiukšlės, nes valytojai naudoja lazdelę su žnyplutėmis: paspaudus mygtuką rankenėlėje, jos suspaudžia šiukšlę“, – apie naujovę pasakojo p. Vilys.
Rimta bėda
Vis dėlto vienos rimtos šiukšlių tvarkymo problemos išradingieji kamajiškiai dar neišsprendė. Toji bėda – kur dėti pernykščius lapus, nuo medžių nugenėtas smulkias šakas? Dauguma šalies ir rajono gyventojų tokias problemas sprendžia paprastai: atliekas tiesiog sudegina. Deja, kamajiškiams toks būdas nepriimtinas ir pavojingas: miestelyje namai sustatyti labai tankiai, todėl sklype užkūrę pernykščių lapų lauželį gali kaimynus ne tik aitriais dūmais išrūkyti, bet ir pastatus padegti. „Kas turi kokį žemės sklypelį atokiau nuo Kamajų, tie veža šiukšles deginti ten. O tie, kurie tokios galimybės neturi, kiekvieną stagarą kapoja malkoms“, – pasakojo seniūnas V.Vilys.
Ar praneštumėte radę ne vietoje išmestų šiukšlių?
Raimondas Kazlauskas
Žinoma. Šiemet jau pastebėjau po žiemos paliktą didoką senų padangų krūvą. Apie tai būtinai pranešiu mūsų seniūnui ir girininkui.
Esmiralda Smalstienė
Be jokios abejonės, praneščiau. Mūsų, Aukštakalnių, kaimas labai tvarkingas. Net jaunimas rūpinasi tvarka ir švara. Jei kur ne vietoje prišiukšlintų, baustume, penktadienį šokių nerengtume. Kol kas šios nuobaudos nesame taikę: jaunimas visuomet susitvarko. Kiek daugiau bėdų kyla dėl poilsio aikštelės netoli Aukštakalnių. Tik spėjome ją sutvarkyti, o čia vėl šiukšlių primesta.
Augutis Tymukas
Praneščiau. Tik džiugina tai, kad Kamajuose šiukšlių mažėja. Mūsų mokyklos jaunimas rūpestingai tvarkosi. Gal todėl ir šiukšlintojų mažėja. Žinoma, kaimų sąvartynų uždarymas – didelė bėda. Bet manau, kad mūsų žmonės greitai pripras prie šiukšlių konteinerių ir nelegalių šiukšlynų mažės.
Lina Dūdaitė
