Kas atsitinka, kai socialinė darbuotoja pažįstamai neįgalių vaikų motinai draugiškai, paprasta kalba išdėsto valstybės ir savivaldybės požiūrį į pagalbos prašantį žmogų?
„Gimtajame…“ pasirodžius Miglės Katinauskienės publikacijai „Biurokratų logika: neįgalius vaikus auginanti šeima socialinio būsto negauna, nes… nesisvaigina“ (2015-12-22), redakcija gavo teismu grasinantį Rokiškio rajono mero patarėjo Tado Barausko elektroninį laišką. Mero patarėjas rašo, kad savivaldybei pasiskundė šios publikacijos herojė – dviejų neįgalių vaikų motina, bergždžiai mynusi valdiškus slenksčius ir prašiusi savo šeimai socialinio būsto. Ir pridėjo motinos raštą, kurį T. Barauskas vadina „Pareiškimu“., nors jame juodu ant balto parašyta „Paaiškinimas“. Redakcijos nuomone, paaiškinimas rašomas tuomet, kai pareikalaujama pasiaiškinti…
Džiaugiamės nors tuo, kad bergždžiai valdiškus slenksčius mynusi ir pagalbos savo šeimai prašiusi moteris pagaliau sulaukė savivaldybės vyrų dėmesio.
Kas taip supykdė savivaldybę?
Mero patarėjas atsiuntė tokį tekstą: „Gautas Solveigos Grižinauskaitės pareiškimas, kuriame nurodoma, kad jūsų laikraštyje išdėstyti faktai neatitinka tikrovės. Kadangi išdėstyti faktai neatitinka tikrovės ir apie Savivaldybės darbuotojų veiksmus, prašome savo laikraštyje paneigti neteisingus faktus, arba Savivaldybės administracija už šmeižtą kreipsis į teismą.“
Mano įsitikinimu, rajono savivaldybei, vadovaujamai žmogaus, prisistatančio „žmonių meru“, labiausiai turėtų rūpėti tai, kad du neįgalius vaikus auginanti rokiškėnų Solveigos Grižinauskaitės ir Egidijaus Kašpono šeima, gyvenusi vos 18 kv. m plote, veltui mynė kelius vildamasi gauti socialinį būstą tol, kol netekę vilties, išsinuomojo butą.
Arba tai, kad socialinio būsto prašančiai, vaikus su įgimta širdies yda, užakusiais kvėpavimo takais bei autizmu auginančiai tvarkingai motinai buvo patarta patekti į socialinės rizikos šeimų sąrašą.
Tačiau savivaldybę labiausiai supykdė tai, kad moteris apie tai papasakojo žurnalistams, informaciją pasigriebė ir per respubliką išplatino mūsų kolegos. Kas papuvo Rokiškio karalystėje, kad svarbu ne vargą vargstantis žmogus ir pagalba jam, o ką ir kam tas žmogus pasakė?
„Mums visur užvertos durys“
Spausdiname dalies pokalbio su Solveiga Grižinauskaite ir jos mama Rima Grižinauskiene įrašą (kalba netaisyta).
Rima Grižinauskienė: Mums visur užvertos durys. Nes kaip pasakė Solveigai, pradėk gerti, pradėk vėl kažką tai daryti…
Žurnalistė Miglė Katinauskienė: Taip ir pasakė?
R. Grižinauskienė: Taip, taip.
S. Grižinauskaitė: Žinokit, čia ne čia pasakė, bet grynai aš dar gyvenau Juodupėje, aš ten butelį turiu, bet mums pagal šituos neįgalumus mums mažas yra – vos vieno kambario. Kad ir gyvenant su dviem vaikais, jis yra per mažas.
M. Katinauskienė: Kiek gi ten, apie 18 kvadratų?
R. Grižinauskienė: Nėra ten ir tiek, gal panašiai kažkas. Mažutis.
S. Grižinauskaitė: Bet jisai mums netrukdo gauti socialinio būsto, kadangi jau vienam vaikui neįgaliam jis yra per mažas. O čia du vaikai. Ir aš iš pradžių, kai man (vaiko vardas) buvo vienas, mes labai bendravom su šitom Juodupės socialinėm. Nu, tai nueini dėl dokumentų susitvarkyti ir jie manęs paklausdavo, kaip tu gyveni, kaip ten kas. Nu, ir aš pradėjau bėdavotis, kad čia taip ir taip nutiko. Sako, niekas tau ir neduos. Jinai man tiesiai šviesiai, mes kaip ir ne draugės, bet taip pabendraujam, sako, niekas tau ir neduos. Kodėl? Tu gi socialinės rizikos sąraše nestovi. Tai sako – pasivoliok dvi savaites, du mėnesius prie parduotuvės, pasimuškit su vyru sako, policijas pakvieskit, vaikus gal atims, sako, gal bent kartui, kad, va, vienu žodžiu, sako, tada ir duos. O, sako, dabar niekur neužkliuvai, vaikai: vienas mokykloj, kitas daržely, iš ten signalų negauta jokių, gyveni, nuomojiesi butą, žodžiu – jokių, jokių bėdų. Ir kur einu, niekur neužkliūnu. Tai, sako, tu gerai gyveni ir tau nieko nereikia. Viskas. O čia kai nueini, tai: jėzau, nieko neturim, nieko, nieko.
R. Grižinauskienė: Iš karto tik pro duris įėjus – nieko neduosim, jūs gaunat pajamas, tik neprašykit.
S. Grižinauskaitė: Nors net nežino, ko aš ten atėjau. Gal, kaip aš sakau, išvis iš tos grupės išsibraukti, nes turiu pasakyti, jeigu aš jau kokį būstą įsigyju, aš jiems turiu pasakyti, kad nebelaukiu…
Miglės Katinauskienės publikacijai „Biurokratų logika: neįgalius vaikus auginanti šeima socialinio būsto negauna, nes… nesisvaigina“:
http://www.grokiskis.lt/temos/aktualijos/2015/12/23/biurokratu-logika-neigalius-vaikus-auginanti-seima-socialinio-busto-negauna-nes-nesisvaigina
Sveta VITKIENĖ
