Nors gyventojai nuolat raginami buities ir statybines atliekas tvarkyti civilizuotai, gamtos sergėtojų geri norai dažnai atsimuša kaip žirniai į sieną. Seniūnijų sutvarkytos užterštos teritorijos vėl užverčiamos pavojingu žmonių sveikatai šiferiu, padangomis, skudurais ir kitokiu šlamštu.
Ir vėl – šiferis
Pagal sudarytą planą rajono aplinkosaugininkai tikrino Panemunėlio seniūnijos teritorijas, kurias gyventojai buvo įpratę užgriozdinti atliekomis. Prieš porą savaičių seniūnija buvo išvaliusi pakeles tarp Ratkupio ir Šeduitiškio kaimų, tačiau ką tik sutvarkytas teritorijas aplinkosaugininkai rado vėl apdergtas. Keliose vietose priversta žmogaus sveikatai pavojingo seno asbestinio šiferio duženų, kitokių buities šiukšlių.
Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Rokiškio rajono agentūros vadovė Danutė Baronienė sakė, jog išsiaiškinti, kas šį „turtą“ išvertė pakelėse, sudėtinga, nes nėra teršimą mačiusių liudininkų. Aplinkinių kaimų žmonės spėliojo, kad šiferis atgabentas iš kitur, nes pagal projektus namų stogus saugiu šiferiu keičiantys kaimiečiai seną dangą privalo priduoti, kadangi to nepadarę negautų paramos. Pakelės tarp Ratkupio ir Šeduitiškio kaimų, esančių netoli Kavoliškio, buities atliekomis teršiamos nuolat, čia šiukšlėmis, įtariama, atsikratyti gali ir miestelėnai, ir pravažiuojantys žmonės.
Teks valyti seniūnijai
Toks aplinkai nedraugiškas žmonių elgesys – didelis rūpestis seniūnijai. Pasak D. Baronienės, užterštas pakeles vėl turės sutvarkyti Panemunėlio seniūnija, o tai kainuos nemažus pinigus. Iš gyventojų senas šiferis, padangos Rokiškio miesto K. Donelaičio gatvėje esančioje atliekų surinkimo aikštelėje priimamos nemokamai, o seniūnija tokios lengvatos neturi. Todėl jai teks prašyti lėšų iš Rajono aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos fondo.
„Gyventojas nemokamai gali priduoti 300 kg seno šiferio. Jeigu jo yra daugiau, šias atliekas galima atgabenti ne per vieną, o per kelis kartus. Tačiau gamtos teršėjai nesivargina jį vežioti – senu šiferiu atsikrato išversdami jį pakelėse“, – pažeidėjais piktinosi rajono ekologas Darutis Krivas. Pasak jo, vidutinio dydžio pastato stogo šiferis (asbestinis) gali sverti apie 2 tonas. Tokį kiekį gyventojui jau tektų gabenti į Panevėžį.
Ekologo teigimu, mūsų rajono skaudulys – ne tik senas šiferis, bet ir nudėvėtos padangos, kurių primėtyta pakelėse, pamiškėse, prie nenaudojamų pastatų. Nustatyti šių savininkus nė kiek ne lengviau nei išmetusiuosius seną šiferį. Todėl prašoma visuomenės pagalbos pažeidėjams išaiškinti.
Tūkstančiai – šiukšlėms tvarkyti
Atliekoms, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba teršėjai nebeegzistuoja, sutvarkyti šiemet fonde numatyta 80 tūkst. Lt. Dalis šių lėšų panaudota per akciją „Darom“. Pagal gyventojų šiukšlinimo tempus, anot ekologo, rajone reikėtų tokias akcijas organizuoti mažiausiai porą kartų per metus tam, kad aplinkoje neriogsotų šlamšto krūvos.
D. Krivas sakė, kad nevalyvų gyventojų taršai sutvarkyti savivaldybė kasmet išleidžia dideles sumas pinigų, kuriuos būtų galima panaudoti aplinkai gražinti, aplinkos kokybei gerinti bei kitoms visuomenės reikmėms.
Iš fondo –
sveikatos programoms,
repelentams, vilkų žalai
Rajono aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos fondui šiemet skirta 690 tūkst. Lt. Penktadalis šių lėšų – visuomenės sveikatos rėmimo specialiajai programai įgyvendinti. Beveik 150 tūkst. Lt numatyta panaudoti aplinkos kokybės gerinimo ir aplinkosaugos infrastruktūros plėtros priemonėms, iš jų per 100 tūkst. Lt teks atseikėti valymo įrenginiams, kurie bus pastatyti Laibgalių mokyklai-darželiui ir ambulatorijai bei Kazliškio pradinių klasių skyriaus pastatui.
Dešimtis tūkstančių litų kainuoja aplinkos monitoringas, prevencinės aplinkos atkūrimo priemonės, visuomenės švietimas bei mokymas, želdynų ir želdinių apsauga, stebėsena, želdynų veisimas ir inventorizavimas. „Pavojų keliantys medžiai turi būti laiku pašalinti, o vietoj jų pasodinti nauji augalai. Šie darbai rajonui kasmet kainuoja apie 100 tūkst. Lt“, – skaičiavo D. Krivas. Iš fondo, į kurį medžioklės plotus naudojantys medžiotojų klubai moka mokesčius, skiriama lėšų medžių apsaugos priemonėms nuo kanopinių žvėrių daromos žalos. Nuo šių metų įsigaliojo nauja tvarka – kompensuoti gyventojams vilkų padarytą žalą: dviejų gyvulių netekusiems rajono gyventojams iš fondo išmokėta 1,5 tūkst. Lt. Žalai kompensuoti fonde numatyta 20 tūkst. Lt. Jeigu vilkai labai nesiautės, kompensacijoms tokios sumos nereikės, todėl likutis bus panaudotas pagal kitas programas. „Vilkų žalos, kaip ir atliekų kiekio, iš anksto nenuspėsi: žvėrys per vieną naktį gali pridaryti dešimtimis tūkstančių vertinamų nuostolių“, – svarstė D. Krivas.
