Sveiki, Rokiškio krašto žmonės, esu naujoji laikraščio vadovė. Aš – žurnalistė, Vilniaus universiteto absolventė. Daug laiko – per tiek metų spėja užaugti žmogus – dirbau jūsų kaimynystėje, Anykščių krašte, laikraščio “Anykšta” ir žurnalo “Aukštaitiškas formatas” redakcijoje, buvau internetinio naujienų portalo www.anyksta.lt redaktorė. Tai buvo vieta ir žmonės, kuriems lieku dėkinga už svarbias profesines ir asmenines pamokas bei patirtis.
Praėjusiais metais įkūriau emigrantų konsultavimo bei asmeninio asistento pagalbos jiems įstaigą… Dabar draugai mane, gyvenančią Anykščiuose, dirbančią Rokiškyje, pačią vadina emigrante. Mano galva, tai greičiau tik dar viena nauja pradžia.
Šiame atskaitos taške turiu prisipažinti, jog esu senosios žurnalistų mokyklos žmogus, ir, jei būtų mano valia, norėčiau, kad žurnalistui, kaip ir medikui, būtų privalu prisiekti. Tačiau dirbu šiuolaikinėje žiniasklaidoje – labai specifinėje srityje. Tai darbas, nuolat veikiamas įtampos tarp visuomeninio intereso, kuriam iš esmės kiekvienas žurnalistas privalo tarnauti, ir išgyventi padedančios būtinybės laikytis verslo taisyklių. Manyčiau, kad protinga ieškoti šių dviejų jėgų balanso.
Mums visiems reikalinga informacija, vargiai išsiverstumėme be jos bent dieną. Todėl ir renkantys informaciją, ir rašantys, ir skaitantys – visi esame suinteresuoti jos tikslumu ir teisingumu. Nepykite ant laikraštininkų, skelbiančių ir gera, ir bloga – toks įvykių fiksuotojų darbas. Niekur pasaulyje, nei valstybėje, nei šeimoje, nėra vietos, kur viskas visada yra tik labai gerai – Eldorado atrasti nepavyko. Nesame balzamuoti muziejaus eksponatai – su mumis vis kas nors vyksta ir tas vyksmas įvairus. Vien teigiamą vyksmo dalį skleidžiantis fiksuotojas yra arba melagis, arba jis prisimerkęs ir užsitamponavęs ausis. Bet greičiausiai jis tiesiog negerbia savo skaitytojo. O aš esu įsitikinusi, kad vienų kitiems pagarba yra pati paprasčiausia, o kartu – pati efektyviausia bet kokio bendravimo ir bendradarbiavimo taisyklė.
Esu atvira konstruktyviai skaitytojų kritikai, būsiu dėkinga už pasiūlymus ir idėjas. Tikiuosi kuo greičiau su jumis susipažinti, pritapti gražioje jūsų bendruomenėje ir kartu su jumis džiaugtis bendrais darbais, rezultatais, šventėmis, iš esmės – gyvenimu. Prisimenate, Levas Tolstojus mokė: jei gyvenimas nėra didžiausias džiaugsmas, vadinasi, tavo protas eina klaidinga linkme…
Sveta Vitkienė