Lapkričio 17 d. Laimutės Sadauskienės individualioji įmonė šventė 17-ąjį gimtadienį. Vos prieš mėnesį Rokiškyje verslininkė atidarė konditerijos gaminių antrąją firminę parduotuvę, sėkmingai įgyvendina Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis remiamą projektą bei kepa tautinio paveldo gaminius. “Mūsų sėkmės receptas – nuosaiki plėtra”, – teigia verslininkė.
Pradžia
Anot juodupėnės Laimutės Sadauskienės, prieš 17 m. kurti verslą ją paskatino noras būti savarankiška ir plušėti ne kitam, o sau. “Įgijau konditerės specialybę ir norėjau dirbti šį širdžiai mielą darbą. Įsidarbinau Juodupės kepykloje. Kai ją likvidavo, įsigijau dalį parduodamos įrangos ir pradėjau savo verslą: kepiau bandeles ir jomis prekiavau turguje. Parduodavome jas, grįždavome į Juodupę ir vėl kepdavome naują partiją”, – pasakojo verslininkė.
Pirmiems verslo žingsniams, pasak pašnekovės, labiausiai trukdė biurokratija: įvairūs tikrintojai nuodugniai domėjosi, ar leidimuose, licencijose, darbų saugos dokumentuose yra visi reikiami parašai. “Pradedančiam verslininkui sudėtinga nepriekaištingai parengti savo įmonės dokumentaciją, o tikrintojai būtent ja pirmiausia domėdavosi, tik paskui tikrindavo cecho higieną, darbo sąlygas ir gaminių kokybę”, – sakė p. Sadauskienė.
Pasiūlė prekybininkai
Plėsti konditerinių gaminių asortimentą ir didinti produkcijos kiekius L.Sadauskienę skatino jos kepinių pirkėjai. “Žmonės ėmė teirautis, ar gali mūsų bandelių, sausainių nusipirkti ne tik turguje, bet ir parduotuvėse. Bendradarbiauti mums siūlė ir rajono prekybininkai. Taip užmezgėme ryšius su bendrovėmis “Duonuva”, “Daivida”, “Lašų duona” bei Juozo Simučio individualiąja įmone “Bajorų žuvis”. Domėjomės galimybėmis tiekti kepinius ir didiesiems prekybos tinklams. Tačiau mūsų netenkino jų reikalavimai. Be to, centrai nenorėjo prisiimti jokios atsakomybės už mūsų produkcijos realizaciją: pasibaigus vartojimo laikui, neišpirktus kepinius jie būtų grąžinę mums”, – aiškino verslininkė.
Nuosekli plėtra
Pradėjusi bandelių verslą, dabar L.Sadauskienės įmonė kepa maždaug 200 rūšių gaminius: tortus, pyragus, plokštainius, sausainius, bandeles, čeburekus, dešrainius, šakočius bei meduolinius grybukus. Pastarieji du pripažinti tautinio paveldo produktais.
Šiemet verslininkė nusprendė specializuoti gamybą – ji verslą suskaidė: L.Sadauskienės įmonė kepa tortus, šakočius, grybukus, bandeles, o štai verslininkės dukros Linos Sadauskaitės įmonė “Raliada” užsiima dešrainių, čeburekų ir sausainių gamyba. Abiejose įmonėse dirba po 10 darbuotojų.
Pasak p. Sadauskienės, per 17 m. verslas plėtotas nuosekliai: naujus darbuotojus samdė, kepyklos įrangą pirko tik tuomet, kai nebeužtekdavo darbo rankų ir senesnių aparatų pajėgumų. “Gamybą plėtėme ne popieriuje. Neteisinga pirma pasamdyti darbuotojų, o jau tada didinti gamybos apimtis. Manau, geriausia naujus žmones kviesti tuomet, kai senieji nebespėja atlikti didėjančių užsakymų”, – tokia p. Sadauskienės verslo plėtros strategija.
Iki šiolei verslininkė apsieina be gamybos technologo. Tortų, bandelių, keksų ir kitų gaminių receptus ji kuria pati, o jai talkina patyrę įmonės darbuotojai. “Kartais receptūrų ieškome internete, juos patobuliname ir pritaikome savo įmonės galimybėms bei klientų poreikiams”, – sakė ji.
Kiekvieną investiciją verslininkė planuoja itin atsakingai, nes konditerijos cecho įrengimų kaina yra milžiniška: štai kepimo krosnis kainuoja per 100 tūkst. litų, tiek pat atsieina ir sausainių gamybos aparatas.
Įmonė didžiuojasi firminės produkcijos parduotuve “Pas Laimutę” Rokiškio centre. Vos prieš porą mėnesių Rokiškio Panevėžio gatvėje duris atvėrė ir antroji parduotuvėlė. Joje verslininkė rokiškėnams siūlo ne tik įsigyti gardžių kepinių, bet ir pasivaišinti aromatinga kava.
Atsižvelgti į lūkesčius
Konditerijos verslas, anot pašnekovės, itin sudėtingas, nes jame yra milžiniška didelių, vidutinių ir smulkių įmonių konkurencija. Be to, nuolatos auga produkcijos gamybos sąnaudos – maisto produktų, energetikos išteklių kainos.
Verslo sėkmę L.Sadauskienė sieja pirmiausia su gebėjimu įsiklausyti į kliento poreikius ir lūkesčius. “Galbūt mūsų įmonės produkcija savo grožiu ar vartojimo terminu nusileidžia didžiųjų konditerijos bendrovių gaminiams, tačiau rokiškėnai vertina mūsų šviežius skanėstus, pagamintus be kėliklių, puriklių, dažiklių ir kitų dirbtinių priedų. Mieliniams gaminiams naudojame tikras mieles, bemielę tešlą kildiname valgomąja soda, perkame aliejų, neturintį genetiškai modifikuotų augalų. Plokštainių ir tortų pertepimai – natūralaus sviesto ir grietinėlės, kurią standiname ne standikliais, o valgomąja želatina”, – pasakojo verslininkė.
Pašnekovės nuomone, mažos įmonės privalumas yra lankstumas: ji gali iškepti kliento norimo dydžio šakotį ar tortą, pagal pirkėjo pageidavimus jį papuošti.
Investicijos
Šiemet L.Sadauskienės įmonė atnaujino savo įrengimus Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis. Ji gavo 363 tūkst. litų paramos ir pridėjo dar 30 proc. savų lėšų. Už šiuos pinigus įmonė įsigijo modernią šakočių kepimo krosnį, tešlos maišyklę, sausainių formavimo mašiną ir kitos įrangos, o netrukus sumontuos naujus stelažus kepiniams.
Ar nebaisu nedidelei įmonei imtis didelės atsakomybės ir rengti bei įgyvendinti daugiau nei pusės milijono litų vertės projektą? “Nedrąsu buvo tik projekto pradžioje, kai ruošėme dokumentus. Įgyvendinti projektą sekasi neblogai, šio mėnesio pabaigoje jį užbaigsime”, – sakė verslininkė.
Panevėžio regiono plėtros planas: trūksta verslininkų aktyvumo
Lina DŪDAITĖ
Pradėtas rengti 2014-2020 m. Panevėžio regiono plėtros planas. Kuo jis svarbus rajono verslui, “Gimtasis Rokiškis” klausė rajono savivaldybės Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėjos Jurgitos BLAŽEVIČIŪTĖS.
Nuoseklus ir sistemingas regiono vystymasis gali sukurti subalansuotą ir stabilią regiono ekonomiką. Ji teikia pajamas regiono bendruomenei, lemia didesnį mokesčių surinkimą bei darbo vietų viešajame ir privačiajame ūkio sektoriuose kūrimą.
Šiuo metu įgyvendinamas 2007-2013 m. ir rengiamas naujasis 2014-2020 m.
Panevėžio regiono plėtros planai didins teritorinę socialinę sanglaudą ir užtikrins tolygią šio krašto plėtrą. Abu šie dokumentai yra svarbūs rajono verslui: juose suplanuotos priemonės, kurias įgyvendinant kuriama ar plečiama bazinė ekonominė infrastruktūra, tvarkoma gyvenamoji aplinka, plėtojamos viešosios paslaugos.
Planuose išdėstyta regiono plėtros vizija, tikslai, uždaviniai leidžia susivokti, kur yra patogu ir perspektyvu investuoti. Be to, verslas gali pats daryti įtaką regiono plėtrai.
2007-2013 m. plane suformuota patraukli vizija. Tai – pažangus ir modernus europietiškas regionas, kuriantis žiniomis pagrįstą konkurencingą ir dinamiškai besivystančią ekonomiką bei modernų žemės ūkį, skatinantis žmogų nuolat tobulėti, užtikrinantis jam saugią ir sveiką aplinką, kurioje gera gyventi ir dirbti. Ši vizija bus tęsiama ir 2014-2020 m. Panevėžio regiono plėtros plane.
2007-2013 m. regiono plane suformuoti keturi plėtros prioritetai – įtvirtinti modernią ir išsilavinusią visuomenę, formuoti konkurencingą ir didelę pridėtinę vertę kuriančią ekonomiką, subalansuotą aplinką, infrastruktūrą bei kokybiškas paslaugas, skatinti krašto žemės ūkio ir kaimo plėtrą. Mūsų regiono pramonė sukuria vis didesnę pridėtinę vertės dalį – apie 27 proc., o štai žemės ūkis ir miškininkystė – tik apie 8 proc.
Šiuo metu rengiamas Panevėžio regiono plėtros 2014-2020 m. plano projektas. Jau suformuotos įvairių institucijų atstovų darbo grupės, į kurių pasiūlymus bus atsižvelgiama planuojant regiono plėtrą. Naujojo 2014-2020 m. plėtros planui parengti Panevėžio regiono plėtros taryba suformavo darbo grupes, kuriose yra ir rajonų savivaldybių administracijų atstovai. Mūsų savivaldybės administracija į jas delegavo Juridinio ir personalo, Socialinės paramos ir sveikatos, Švietimo, Žemės ūkio, Statybos ir infrastruktūros plėtros, Strateginio planavimo ir investicijų skyrių vedėjus bei Kultūros, turizmo ir ryšių su užsienio šalimis, Architektūros ir paveldosaugos skyrių specialistus. Į šias darbo grupes yra įtraukti ir regiono asocijuotų verslo struktūrų atstovai, todėl verslininkai savo pasiūlymus gali teikti per juos arba tiesiogiai. Plėtros plano rengimo procesas bus viešas ir paskelbtas Vidaus reikalų ministerijos tinklalapyje.
Labai norėtųsi didesnio mūsų verslo atstovų susidomėjimo ir dalyvavimo rajono bei regiono plėtros planavimo procesuose. Iki šiol rengiant strateginius planus mūsų rajono verslininkų aktyvumo trūko.
Iki šiol nebuvo poreikio į regiono plėtros planus įrašyti atskiroms privačioms įmonėms aktualias priemones, juolab kad pagal nustatytas planų rengimo metodikas tai nerekomenduojama daryti.
Verslininkų asociacija kvies įmones atnaujinti narystę
Lina DŪDAITĖ
Pastaruoju metu rajono Verslininkų asociacijos vardas menkai girdimas. Kaip ši organizacija ketina aktyvinti savo veiklą, “Gimtasis Rokiškis” klausė jos prezidento Igorio SKRIPKOS.
– Trumpai papasakokite apie rajono Verslininkų asociaciją: kiek įmonių ji vienija, kokie yra šios organizacijos tikslai ir uždaviniai.
– Ši organizacija įkurta 1999 m. Šiuo metu ji vienija 52 rajono įmones. Mūsų asociacijos tikslas – vienyti rajono bendroves ir verslininkus bei atstovauti jų interesams rajono savivaldybėje ir kitose valdžios institucijose. Norime, kad mūsų balsas būtų girdimas sprendžiant aktualius rajono infrastruktūros kūrimo, ekonomikos plėtros ir kitus klausimus.
– Pastaruosius kelerius metus Verslininkų asociacijos vardas rajone menkai girdimas. Kodėl?
– Mes gana aktyviai dalyvaujame savivaldybės veikloje: mūsų atstovų yra ir Verslo plėtros komisijoje, ir Pagalbos smulkaus ir vidutinio verslo subjektams fondo taryboje. Aktyviai dalyvaujame rajono savivaldybės veikloje. Kasmet vykstame į įvairias šalies verslo parodas.
Tačiau asociacijoje pasigendame aktyvumo “iš apačios”: patys verslininkai retai prašo mūsų pagalbos, neskiria mums užduočių, o gal ir savo veiklą per menkai viešiname.
Neslėpsiu, prieš kelerius metus rajono Verslininkų asociacija turėjo valdymo problemų ir dėl jų sušlubavo jos reputacija. Atgauti prarastą pasitikėjimą bus labai sudėtinga.
– Kaip ketinate telkti rajono verslo bendruomenę ir atgaivinti jos pasitikėjimą asociacija?
– Ją atgaivinsime savo darbu ir patraukliomis rajono verslui paslaugomis. Visų pirma bandysime aktyvinti organizacijos profesinę veiklą. Siūlysime rajono verslui rengti perspektyvius, Europos Sąjungos remiamus projektus. Artimiausiu metu kviesime rajono įmones ir verslininkus atnaujinti narystę mūsų organizacijoje.
Projektą remia Rokiškio rajono savivaldybės Pagalbos smulkaus ir vidutinio verslo subjektams fondas
Lina DŪDAITĖ
