Pasaulio veterinarijos asociacija balandžio 28-ąją paskelbė Pasaulio veterinarijos diena. Sakoma, jog geriausias gydytojas pasaulyje yra veterinaras: jo pacientai nepasiskųs, kas atsitiko, nepaaiškins, ką skauda, tai medikas turi žinoti pats.
Nepasakys, kad skauda
Dirbti veterinarijos gydytoju nėra lengva: juk gyvūnas nepasakys, nei ką jam skauda, nei ko jis nori. Pasak Petro Šeško, rajono Veterinarijos gydytojų asociacijos pirmininko, svarbiausias veterinaro rūpestis – pasirūpinti, kad gyvūnai nesirgtų. Tai daroma profilaktinėmis, priešepizootinėmis, kitomis biosaugos bei higienos priemonėmis. „Turėti namuose keturkojį draugą – labai populiaru. Tačiau gyvenimui su kate, šunimi ar kitokiu gyvūnu žmonės turėtų kruopščiai pasirengti: apsvarstyti, ne tik tai, kokios veislės gyvūno nori, bet, svarbiausia, įsitikinti, kad pas juos augintiniui bus saugu ir gera“, – dėstė pašnekovas.
Jo darbo biografijoje buvo ne vienas juokingas nutikimas: vienkiemyje gyvenanti moteris gydytojui skundėsi, kad jos šuo drasko vištas, kitas kaimietis guodėsi, kad jo šuo – lyg kurmis: ką tik pasėtuose daržuose ir gėlynuose pridaro urvų ir ten kažko ieško. Paaiškėjo, kad šie žmonės laikė medžioklinių veislių šunis: vieno jų prigimtis – gaudyti paukščius, kito – medžioti priešus urvuose.
Specialistui liūdna matant iš daugiabučio namo išvedamą pasivaikščioti didžiulį šunį, pavyzdžiui, Kaukazo aviganį. „Neįsivaizduoju, kaip nedideliame bute toks keturkojis gyvena? Juk jam reikia vietos beveik tiek pat, kiek ir dviem žmonėms. Ypač sunku butuose aktyvių veislių šunims: juos šeimininkai išveda pasivaikščioti 2-3 kartus per parą, o tokiems reikia kasdien nulėkti po kelias dešimtis kilometrų“, – dėstė specialistas. Būtent daugiabučiuose laikomi šunys – dažniausi veterinarijos gydytojų pacientai. Pagrindiniai šių negalavimai – plaučių ir sąnarių ligos. Kaimų sodybose laikomi šunys, anot specialisto, daug sveikesni, nes gyvena aplinkoje, labiau atitinkančioje jų poreikius.
Didžiausias priešas – erkės
Tačiau miesto ir kaimo šunys bei katės turi bendrą priešą – erkes. Būtent šie parazitai sukelia eibę ligų. Jei pavėluojama kreiptis į medikus, gyvūnai neretai nugaišta. Rokiškėnų pora į P.Šeško kliniką atnešė trejų metų šunį Džefrį. Nors specialistų pagalbos šeimininkai kreipėsi iš karto, augintiniui buvo suleista daug vaistų, erkių sukelta liga trauktis neskuba. „Šį pavasarį – tikras košmaras: į lauką išleistas šuo kaskart parsineša po kelias erkes. Anksčiau taip nebūdavo“, – augintinio ligą skaudžiai išgyveno rokiškietė.
Į veterinarijos kliniką iš Panemunėlio atgabentas skiepyti trijų mėnesių vokiečių aviganis Marselis kol kas ramus: jo šeimininkas Vitalijus pasirūpino visais įmanomais skiepais. Marselis ruošiamas į šunų dresavimo mokyklą, todėl kai kurie skiepai – privalomi.
Išgyvena
Pasak p. Šeško, augintinių ligas jų šeimininkai kartais išgyvena per daug dramatiškai: rauda net dėl skiepų keliamo skausmo, o jie liga sunki ir išgijimo prognozės menkos, žmonės kartais pasiduoda netramdomoms emocijoms, lyg būtų netekę artimojo.
„Žinoma, kiekvieno gyvūno, kursi buvo šalia, labai gaila. Tačiau šuns, katės ar kito augintinio šeimininkas turėtų įsisąmoninti paprastą tiesą: jų keturkojų draugų laikas Žemėje trumpesnis nei žmonių. Gyvūnus, kaip ir žmones, užklumpa ligos, nelaimės. Su tuo reikia susitaikyti“, – dėstė patyręs veterinarijos gydytojas, neretai priverstas tapti ir psichologu.
Daug keturkojų pas veterinarus atgabenama pavasarinės rujos laikotarpiu. Dažniausiai nuo šunų nukenčia amžini šių priešai – katinai: tenka gydyti jų išdraskytus šonus, plėštines ir kastines žaizdas galvose bei kojose.
Nukenčia nuo jaučių
Pasak p. Šeško, svarbiausias reikalavimas, keliamas veterinarijos gydytojui, – meilė gyvūnams, be kurios šį darbą dirbti būtų labai sunku. Tačiau už meilę keturkojai pacientai kartais atsilygina nedraugiškai. „Būna, kad skiepijami galvijai niukteli man į krūtinę ragais, apspardo kojas ir apdaužo šonus“, – savo profesinę patirtį atskleidė pašnekovas. Kartais nagais ar dantimis priešinasi visai maži naminiai gyvūnai.
Ar jam yra tekę gydyti egzotinius gyvius? „Rokiškėnai tokių turi, bet jų stengiasi neviešinti. Veterinarų pagalbos jiems retai teprireikia: egzotiniai gyvūnai, jei gyvenimo sąlygos geros, serga retai, o jei liga užklumpa, jie gabenami į Vilniaus, Kauno veterinarijos klinikas. Jose yra moderni diagnostikos įranga ir visa operacijoms būtina medicinos aparatūra“, – sakė p. Šeškas. Tokių klinikų klientai yra ne viena rokiškėnų šeima, laikanti retų ir brangių veislių šunis bei kates.
Gyvūnų ir žmonių ligos ir vaistai panašūs
Ar tiesa, kad žmonės sąnarių ar sumušimų skausmą gali malšinti galvijams skirtu tepalu? „Žmonių ir gyvulių ligos panašios, dalis vaistų – taip pat, tik gyvuliams skirtuose medikamentuose būna didesnė veikliosios medžiagos koncentracija. Nežinau, ką pasakytų šia tema medikai, bet aš esu išbandęs tepalą, skirtą galvijų sąnariams gydyti. Viename ūkyje skiepijau raguočius ir buvau šių apdaužytas, labai skaudėjo sumuštas vietas. Patryniau suomių gamybos tepalu, kuriuo gydau keturkojų sumušimus, ir skausmas atlėgo“, – svarstė p. Šeškas ir patarė patarė žmonėms geriau naudoti dvikojams skirtus medikamentus.
Atsakomybė
Daugiau kaip puse tų pačių gerai žinomų infekcinių ligų serga ir žmonės, ir gyvūnai. Todėl nuo veterinarų darbo priklauso ne tik gyvūnų gerovė, bet ir žmonių sveikata. Ne be reikalo veterinaro profesiją visame pasaulyje lydi šūkis „sveiki gyvūnai – sveika visuomenė“.
Lietuvoje yra įteisintos dvi veterinarinės veiklos formos – valstybinė ir privati.
Valstybiniai veterinarijos pareigūnai vykdo nuolatinę veterinarinę priežiūrą gyvulių skerdyklose, kituose veterinarinės kontrolės objektuose, kontroliuoja, kaip laikomasi gyvūnų gerovės reikalavimų. Veterinarijos gydytojai dirba Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje, šalies pasienio veterinarijos postuose, savivaldybėse, kitose valstybės įstaigose, pašarų gamybos, tiekimo įmonėse, konsultavimo tarnybose. Ypač sudėtingą darbą atlieka tie veterinarijos specialistai, kuriems numatyti atsakingi uždaviniai – laiku diagnozuoti pavojingas gyvūnų užkrečiamąsias ligas, suplanuoti prevencijos priemones, įvertinti šių ligų pasireiškimo riziką.
Rajone privačia veikla verčiasi 7 veterinarijos gydytojai. Daugiausia jų dirba tiesiogiai su ūkių gyvuliais. Mieste yra dvi smulkiųjų gyvūnų klinikos. Jose žmonių augintiniai gydomi, jiems atliekamos nesudėtingos operacijos.
„Gerokai anksčiau, kai rajone buvo 25 veterinarai, vos sudurdavome galą su galu: gyvulių sparčiai mažėjo, iškvietimų retėjo“, – sakė p. Šeškas. Tačiau pastaraisiais metais situacija pasikeitė: dalis specialistų susirado kitus darbus, todėl likę ištikimi savo profesijai privatūs veterinarijos gydytojai darbo stoka ir pajamomis nebesiskundžia.
Aldona MINKEVIČIENĖ
