Ši paroda – tai žvilgsnis į piešinį kaip pilnavertę meninės raiškos formą ir pažintis su vienu iš įdomiausių Lietuvos menininkų, gebančiu sujungti emociją ir mintį, spontaniškumą ir brandą, laiką ir tylą.
Rokiškio krašto garbės piliečio Rimo Zigmo Bičiūno piešiniai išsiskiria savo ekspresyvumu, nuotaikų įvairove, netikėtomis formomis ir kompozicijomis. Jo darbai liudija ne tik techninį meistriškumą, bet ir gilią dvasinę įtampą – tai tarsi vizualinis dienoraštis, atspindintis vidinius išgyvenimus, pasaulio matymą, menininko tapatybę. Svarbi vieta kūryboje tenka spontaniškumui – piešiniai gimsta be išankstinio plano, vedami jausmo, minties impulso, ritmo.
Menininkas naudoja įvairias piešimo priemones: plunksną, tušą, pieštuką, flomasterius, akvarelę. Piešiniai varijuoja nuo monochrominių eskizų iki tapybiškų, spalvotų kompozicijų, pasižyminčių jautriu koloritu, emocionalumu ir vidine dramaturgija. Kai kurie jų – miniatiūros, vos kelių centimetrų formato, bet jose telpa visa pasaulėžiūra.
R. Z. Bičiūnas gimė 1945 m. rugpjūčio 13 d. Rokiškio rajone, Panemunio kaime. Baigęs M. K. Čiurlionio menų gimnaziją Vilniuje, toliau studijavo tapybą tuometiniame Lietuvos valstybiniame dailės institute. Mokėsi pas žymius dailininkus Aloyzą Stasiulevičių, Antaną Gudaitį. Studijų metais ypač domėjosi postimpresionistais – Vincentu van Goghu, Pauliu Gauguinu, rusų avangardo atstovais, vėliau – fovistais, europinio modernizmo menininkais, jų paveikslus matė muziejuose Paryžiuje, Leningrade, Vakarų Europos šalyse.
R. Z. Bičiūno kūrybai būdingas platus kultūrinis kontekstas – jo meninė kalba inspiruota tiek Europos dailės istorijos, tiek teatro, muzikos, literatūros. Jo piešiniai tarsi apjungia visų menų skambesį – juose juntamas ritmas, intonacija, dramaturgija, kartais – tylos estetika.
Rokiškio krašto muziejaus ir GR inform.
