Neįvertinti batai
Panašu, kelionės pradžia nebuvo sunki. „Šian nuėjau tram šešis kilometrus, nors planavau dvam devynis“, – savo feisbuko paskyroje pasakoja Danielius Mikalkėnas apie pirmąją kelionės dieną. Eiti sekėsi lengvai: sustojo, pakalbino porą draugų, buvo užsukęs pas žmones vandens. Į nakvynės vietą atėjęs 14 val., Danielius nusprendė, jog būtų kvaila visą dieną sėdėti palapinėje, ir leidosi keliauti toliau. Palapinę statėsi Antazavėje. Viskas puiku, gal tik per daug pasitikėta savo kojomis ir batais – ant didžiojo kojos piršto atsirado pūslė.
„Fulės“ finalas
Iš įrašo matyti, kad antros dienos pradžia buvo sunki. Ir pats Danielius prisipažįsta: „pasikūrimas“ buvo mažesnis, žiauriai prastai išsimiegota. Be to, jis jautėsi vienišas, kaip pats sakė: „Lonely“. Pravažiavo vos kelios mašinos, niekas nepamojo. Atsigavo likus 10 km iki Zarasų: motyvavo žinojimas, kad čia jo laukia „Hesburgeris“. Diena baigėsi Zaraso saloje: vietiniai susistabdė Danielių ir pakvietė kartu žiūrėti „fulės“ pasaulio čempionato finalo. Tą dieną nueita 22–23 km.
Baimė pasiklysti
Trečią dieną Danielius vertina kaip vieną įdomesnių – su nuotykiais. Jis išbandė „Water Inn Zarasai“ vandenlentę. „Nelabai man sekėsi waterbord“, – pasakoja Danielius ir priduria, jog su šiuo užsiėmimu „yra reikalų“. Jis net atsiprašė zarasiškių, prieš tai šį užsiėmimą pavadinęs ne sportu. Po maudynių Danielius šoko į batus ir – Visagino link. Prasidėjo liūtis. Žemėlapis išvedė per miškų keliukus, net nepažymėtus žemėlapyje. „Aš kariuomenėje labai prastai varydavau orientacinius, visada pasiklysdavau. Žiauriai bijau, kad ir dabar pasiklysiu“, – nuogąstavo Danielius. Komentatoriai jam patarė nenuklysti į Bulbašiją (Baltarusiją, – jei ką).
Sutikti dviratininkai lenkai
Ketvirtą dieną registruotas bendras nueitas atstumas – 100 km. Keliauta Ignalinos link: pakeliui – nei žmonių, nei mašinų. Išsikrovė telefonas, tad kaimo parduotuvėje „Aibė“ teko prie rozetės pastovėti pusantros valandos.
Pakeliui Danielius sutiko tris „bičiukus“ lenkus, dviračiais keliaujančius į Švediją. Smagiai su jais pasišnekėta, pasidalinta kelionės įspūdžiais.
Palapinę teko statyti gyventojų kieme. Iki Ignalinos – „dvam penki kilometrai“.
Žmonės labai geranoriški
Pardavėjos tampa geromis draugėmis: vėl stovėta parduotuvėje prie rozetės. Danielius pripažįsta – prastai jam su elektronika, nes išsikrovė ir nešiojama išorinė baterija („power bank“). Prasėdėta Naujojo Daugėliškio bibliotekoje – krautas telefonas.
Anot Danieliaus, žygyje sutikti žmonės labai geranoriški. Jis pasidžiaugė pažintimi su bibliotekininke. Ignalinos kraštas Danieliui atrodo gražus, tačiau trys paskutiniai kilometrai iki dienos tikslo labai sunkūs. Ši atkarpa kasdien pati sunkiausia: rodos, jau tuoj tuoj pabaiga, bet jos vis dar nėra.
Pasiekta Ignalina.
Rita BRIEDIENĖ
