Visų idėjų neįmanoma išpildyti
„Vasaros dienos dailės stovyklą organizuojame jau trečius metus. Idėja kilo iš noro dalytis savo patirtimi dailės srityje. Sukaupėme tiek idėjų, kad visų nė neįstengiame įgyvendinti. Todėl, tam tikra prasme, vaikai yra mūsų pagalbininkai, padedantys įgyvendinti kūrybinius sumanymus. Matyt, todėl šios stovyklos tokios kūrybingos, jose daug laisvės, naujų atradimų, patirčių ir, žinoma, puikių rezultatų“, – pasakojo Asta.
Šiais metais dailininkai įsikūrė erdvesnėse patalpose, todėl galėjo priimti daugiau vaikų.
„Stovykla vyko keturias savaites, joje dalyvavo keturios vaikų grupės. Smagu, kad buvo vaikų, kurie sugrįžta jau trečius metus. Nemažai jų – iš kitų miestų ir šalių, atostogaujantys pas senelius. Dalyvauti galėjo visi norintys nuo 9 iki 12 metų. Su tokio amžiaus vaikais labai lengva kurti. Jie nepaprastai imlūs. Tereikia sukurti tinkamą aplinką ir sąlygas, duoti daug dažų, pasiūlyti temą, parodyti pavyzdį – ir jie viską puikiai padaro. Vieną kitą reikia padrąsinti arba tiesiog parodyti, kad, tarkim, tapyboje tai padaryti visai nesudėtinga. Ir kai pavyksta, apima didžiausias džiaugsmas“, – pasakojo Asta.
Labiausiai patinka akrilo dažai
„Jie galėjo patys pilti, maišyti ir lieti dažus. Tokios laisvės namuose vaikai neturi. Manau, įkvėpimo kūrybai suteikė ir tai, kad stovykla vyko dailininkų dirbtuvėse, meniškoje aplinkoje. Paskutinę stovyklos dieną kiekviena grupė surengė savo darbų parodą. Tėveliai stebėjosi, kad jų vaikai tokie kūrybiški. Visų grupių kūrybos akimirkomis pasidalijome savo „Facebook“ paskyroje „AK dirbtuvės“. Tikimės surengti stovyklą ir kitais metais. Pasiūlysime vaikams dar daugiau naujų atradimų kūrybos pasaulyje“, – sakė stovyklos organizatorė.
Kasdien kažkas nauja
Vienas iš stovyklos tikslų – supažindinti vaikus su kuo įvairesnėmis dailės rūšimis ir technikomis.
„Norėjome, kad jie patirtų kuo įvairesnių emocijų, susidurtų su iššūkiais ir sėkmingai juos įveiktų. Buvo džiugu stebėti, kaip, imdamiesi vis kitos temos, vaikai atsiskleidžia. Galima įžvelgti ir tikrus talentus. Nors viena pamaina truko tik penkias dienas, kasdien kūrėme vis ką nors nauja. Susipažinome su garsių pasaulio menininkų kūryba, bandėme tapyti jų stiliumi“, – sakė Asta.
Asta pasakoja, kad vaikams kiekvienais metais labiausiai patinka tapyti savo augintinį. Anot jos, tai nelengva užduotis, tačiau vaikai labai stengiasi ir įsitikina, kad net ir sunkiausias užduotis galima įveikti.
„Tapėme debesis, miesto peizažą, gamtoje mokėmės piešti medžius. Vaikščiodami po miestą mokėmės stebėti aplinką dailininko akimis: pastebėti šešėlius, perspektyvą, spalvų atspalvius. Lankėme Rokiškyje veikiančias parodas. Bažnyčioje gėrėjomės nuostabiais vitražais, o gatvėse apžiūrinėjome vieną iš miesto simbolių – puošnias langines. Grafikai skirtą dieną susipažinome ir išbandėme net tris skirtingas technikas. Medžio apdirbimui skirtą dieną tapėme dekoratyvias langines, paukštelių skulptūrėles, medinius padėkliukus“, – stovyklos ypatumais dalijosi dailininkė.
