Parke ant naujojo suolelio pirmiausiai prisėdo jo autorius Gintaras Varnas ir rajono savivaldybės vyriausioji specialistė kultūrai Irena Matelienė. Ji, laikydama rankose baltų gėlių puokštes, skirtas Gintuko mamai ir žmonai, prisiminė vienus paskutiniųjų susitikimų su šiuo Rokiškio krašto metraštininku ir reziumavo: „Ko negalima mums dabar? Negalima nustoti mylėti šitą miestą, žiūrėti į jį pro fotoaparato objektyvą, negalima, kad sustotų šitas konkursas ir pleneras, skirti jam.“
Medžio skulptorius G. Varnas pasakojo, kad ąžuolą pasiruošė prieš penkerius metus. Tai įvyko atsitiktinai: tada miesto seniūnija geranoriškai sutiko jam perleisti vieną iš Ąžuolų gatvėje nupjautų, jau pavargusių medžių. Skulptoriui įstrigę į atmintį kažkada Gintuko pasakyti žodžiai: „Išeinu į Ąžuolų gatvę ir darau menus.“ Taigi dabar G. Varnas jaučiasi tarsi grąžinąs skolą „iš tų ąžuolų“. Beje, suolelio išraitymai primena fotojuostą ir fotoaparato objektyvą.
Išsamiau skaitykite „Gimtajame…“
Ekspertų vaikai dalyvauja savo tėvų ekspertuojamame konkurse,kaip tai lietuviška,rezultatas matyt bus lietuviškas…