Karališkų dovanų reikšmė
Tūkstančius metų auksas, smilkalai ir mira simbolizavo prabangą, priklausančią dievams ir valdovams. Užmarštin nuėjo šimtmečiai, dulkėmis pavirto senovės civilizacijos, bet mira ir smilkalai vis dar yra labiausiai vertinami, prašmatniausi kvepalų komponentai, o auksas – prabangiausia jų pakuotė.
II a. pab. šv. Irenėjus teigė, kad mira yra aukojama žmogui jį laidojant, auksas aukojamas karaliui, o smilkalai – Dievui.
Auksas, aukojamas Karaliui, pirmiausia reiškia klusnumą Dievui, susidedantį iš meilės ir pasitikėjimo. Išgrynintas ugnyje, šis metalas yra tobulumo simbolis. Karaliui galima aukoti tik tai, ką turime geriausio. Auksas taip pat yra savęs atsisakymo simbolis. Jis aukojamas ne dėl pasitenkinimo, asmeninių interesų ar asmeninės šlovės, bet tikrai Karaliui dėl jo paties.
Smilkalai yra deginami prieš Dievą ir paskleidžia malonų kvapą. Jie reiškia pirmiausia garbinimą. Po to, jie simbolizuoja maldą. Psalmistas sako: „Priimk mano maldą kaip smilkalus, o mano iškeltas rankas kaip vakarinę maldą“ (Ps 141, 2). Ši medžiaga taip pat simbolizuoja į sielas išliejamą Dievo malonę, tarsi malonų kvapą, kuriuo smilkalai užpildo visą bažnyčią. Smilkalai pagaliau nusako valios klusnumą.
Mira buvo kvepalai, kuriais Rytų žmonės balzamavo mirusiuosius. Ši kartaus skonio medžiaga, saugojusi mirusiojo kūną nuo sugedimo, simbolizuoja pirmiausia kančią ir mirtį, bet taip pat tyrumą ir skaistumą.
Pagal šv.Bernardą auksas buvo skirtas palengvinti Mergelės Marijos skurdui, smilkalai – dezinfekuoti tvartelio patalpai, o mira – kaip vaistas nuo kirminų.
Liuteris sako, kad šios trys dovanos buvo tikėjimo, vilties ir meilės simbolis.
Trijų karalių vardų reikšmė
Melchioras, Baltazaras ir Kasparas minimi kai kuriuose V-VIII a. raštuose. Tačiau šie vardai buvo įtvirtinti XI a. Buvo ieškoma vardų ištakų: Melchioras (judėjų kilmės) reiškia Šviesos karalius, Baltazaras (chaldėjų kilmės) reiškia Princą, Kasparas, trumpinys Gaspatar, Indijos karaliaus, turėjusio ryšius su apaštalu Tomu, vardas.
Melchioras vaizduojamas senas, praplikęs, su ilga balta barzda, Baltazaras – suaugęs vyras su trumpa juoda barzda, Kasparas – jaunuolis be barzdos.
Išsamiau skaitykite „Gimtajame…“
