Mes, „Gimtojo Rokiškio“ vasaros pasiuntiniai, jau patyrę, žinom, ko ieškom. Et, nė velnio! Naujas miestelis – nauji žmonės, nauja pažintis su jų problemomis. Šį kartą apsilankėme Juodupėje, antrajame rajono miestelyje pagal verslumą ir žmonių skaičių. Taip buvo anksčiau. O dabar jis šiek tiek apsnūdęs, bet iš paskutiniųjų besistengiantis išgyventi, judėti, kvėpuoti.
Gandrai
Įvažiavus į Juodupę mus pasitinka gandrai. Veik prie kiekvieno namo – gandralizdis, o jame – bent trys paukščiai. Rytuose gandrai simbolizuoja ilgaamžiškumą, nemirtingumą. Darosi įdomu, gal sutiksime šimtamečių miestelėnų?
Miestelis grąžinasi: centrinių gatvių šaligatviai klojami plytelėmis, intensyviai vyksta aplinkos tvarkymo darbai.
Nesuklydom: pati Juodupė skaičiuoja savo 100-metį! Pro šalį žingsniuojančių jaunų panelių paklausėme, kokia proga puošiasi miestas. Šios tik pagūžčioja pečiais, o paskui net pyktelėjo. „Juk kiekvienas miestelis nori puoštis, grąžintis. Juodupė – ne išimtis“, – šūktelėjo mums jos.
Nelaužydami savosios tradicijos pasukame bažnyčios link. Švč. Aušros Vartų Dievo Motinos bažnyčia žema, kukli, medinė. Pastatyta ji 1936 m. Bažnyčia atrodo tokia trapi, ir tai pabrėžia jos švelni, pastelinė spalva. Svarstėme: jei nebūtų aukštai iškelto kryžiaus, ar atspėtume, jog čia tikrai Dievo, o ne modernaus verslininko namai. Nusprendėme: tyki pastato aura, pro langus žvelgiantis altorius neleistų mums suklysti.
„Ką veikiat?“
Graži Juodupė: sodybose apstu įvairiaspalvių gėlių, įmantrių drožinių. Tik plynėje stovintys daugiaaukščiai atrodo svetimi, lyg neprigyjantys. Sukame ratus, nerasdami, ką pakalbinti. O kažkas sakė, kad čia – mažas miestelis, viskas, ko reikia, – vietoje. Šmaikštuoliai.
Užsukome į vietinę parduotuvę. „Ką veikia juodupėnai?“ – klausėme drąsiai, mat įsivaizduojame, kad apie mus ir mūsų misiją jau žino visas rajonas. Miestelėnai keistai į mus žiūri, bet nevaro šalin. „Na, dirbam, uogaujam, grybaujam…“ – atsakė pardavėja. Kai žmonės sužino, kad mes – rajono laikraščio vasaros pasiuntiniai, suskumba mums padėti: papasakoja apie uogų ir grybų supirktuves, pasako derlingiausių miškų – Apūniškio, Trukšnio – pavadinimus, kaip rasti gražiausius šio krašto – Miliūnų, Vyžuonos – ežerus.
Daugiau šeštadienio GR
Agnė Raščiūtė
