Į trijų dienų vasaros stovyklą pirmą kartą jaunuosius rokiškėnus pakvietė Šv. Mato parapijos savanoriai. Pasak stovyklos vadovės Ievos Raugaitės, „pirmas blynas – neprisvilo“, tad neatmetama galimybė, jog šiemet į stovyklą nepatekę vaikai kitais metais galės atsigriebti.
Norinčiųjų buvo daug
Liepos 1-3 dienomis Rokiškio Šv. Mato parapijos namuose aidėjo vaikų juokas ir dainos. Čia pirmą kartą surengta vasaros stovykla jauniesiems rokiškėnams. Jie ne tik smagiai vasarojo, linksminosi žaisdami įvairius žaidimus, dainuodami dainas, bet ir mokėsi istorijos.
Stovyklos vadovė I. Raugaitė tikino, jog susidomėjimą parapijos organizuojama stovykla parodė daugiau rokiškėnų šeimų, nei buvo galimybė priimti vaikų. „Norinčiųjų atsirado nemažai, tačiau iš anksto buvo sutarta priimti tik 20 vaikų. Suorganizuoti mažiesiems stovyklą sumanė dekanas Eimantas Novikas. Labai džiaugiamės, kad šis sumanymas pasiteisino. Kadangi pirmoji stovykla puikiai pavyko, visko gali būti, jog ir kitais metais vaikus pakviesime kartu praleisti kelias smagias vasaros dienas. Gal net surengsime išvyką su nakvyne… Blogų atsiliepimų nei iš vaikų, nei iš tėvų negirdėjome. Atvirkščiai – sulaukėme šiltų padėkos žodžių. Tiesa, pirmą stovyklos dieną vienas berniukas piktinosi, kad nenorėjo čia eiti, neva tėveliai jį užrašė neatsiklausę. Tačiau jis stovykloje rado savo vietą ir puikiai pritapo. Prievarta nė vieno nevarėme“, – pasakojo I. Raugaitė.
Prižiūrėti nemažą būrį judrių vaikų merginai padėjo dar devyni savanoriai, o ekskursijos į Obelius metu kartu keliavo ir kunigas Mindaugas Šakinis. Padedami klieriko Žilvino Treinio, savanoriai planavo žaidimus ir veiklą stovyklautojams. „Turėjome susigalvoję keletą įvairios veiklos variantų, jei kartais kas nors nepavyktų, tačiau viskas ėjosi sklandžiai ir plano B neprireikė“, – teigė pašnekovė.
Pažintiniai užsiėmimai
Užsiėmimai stovykloje prasidėdavo 9 val. bendra giesme ir malda, o baigdavosi vakarinėmis šv. Mišiomis, kuriose vaikai giedodavo. Anot I. Raugaitės, likusią dienos dalį vaikai leido aktyviai: „Pirmosios dienos popietę, kai visi susipažinome, žygiavome į Rokiškio kalvarijas, o mūsų žygį lydėjo dainos ir gitaros garsai. Antrąją dieną suorganizavome vaikams išvyką į Obelius. Ten apžiūrėjome bunkerį, o buvęs partizanas su mumis pasidalino istoriniais faktais apie sunkų laisvės gynėjų gyvenimą bei neramius laikus. Grįžę iš Obelių užsukome į Rokiškio krašto muziejų, kur vaikai dalyvavo edukacijoje „Mano prosenelių vaikystė“. Visi susižavėję klausėsi pasakojimų apie prosenelių buities sąlygas ir kasdienius darbus, turėjo galimybę pamatyti, kaip žmonės maldavo grūdus, skalbdavo drabužius. Vaikams sunkiai įsivaizduojamas gyvenimas be šiuolaikinių patogumų… Stovykloje sulaukėme ir svečių – atvyko broliai iš Tiberiados (Baltriškių k.) vienuolyno. Jie papasakojo vaikams apie gyvenimą vienuolyne, pašaukimą tarnauti Dievui, su mažaisiais pasidalino gyvenimo patirtimi. Šis susitikimas ypač patiko berniukams, jie vienuoliams uždavė daugybę klausimų. Vaikams labiausiai rūpėjo, kodėl vienuoliai dėvi… sijonus.“
Laisvesniu laiku, kai vaikai nebuvo užimti mokomąja ar pažintine veikla, anot stovyklos vadovės, visi kartu žaidė įvairius žaidimus, rengė estafečių varžybas.
Tris dienas vykusi vasaros stovykla buvo nemokama. „Vaikams šią smagią stovyklą padovanojo parapijiečiai. Išvykos, užsiėmimai, maitinimas – viskas buvo organizuojama iš parapijos bendruomenės bažnyčiai paaukotų pinigų“, – sakė I. Raugaitė.
Vaikai liko patenkinti
Iš 20-ies užsirašiusiųjų į stovyklą neatvyko vienas – vaiko planus sugadino užklupęs peršalimas. Tuo tarpu likusieji vieningai tvirtino: trys kartu praleistos vasaros dienos buvo labai šaunios, smagios ir įdomios.
Bendraklasės Simona Pukėnaitė, Austėja Liolytė ir Livija Jegorovaitė džiaugėsi neatsisakiusios pasiūlymo dalyvauti stovykloje ir tikino netingėjusios per atostogas atsikelti anksčiau. „Vasarą miegoti galime tiek, kiek norime, tačiau tris stovyklos dienų rytus atsikelti anksčiau tikrai nebuvo sunku. Į stovyklą labai norėjome, nes dienomis namuose neturime ką veikti. O čia labai smagu. Mums siūlė įvairios veiklos, pramogų. Nuobodžiauti tikrai neteko. Apie šią stovyklą sužinojo viena iš mūsų mamų ir pasiūlė draugių mamoms mus leisti kartu. Po vieną gal ir nebūtume ėjusios, bet kai užrašė visas tris, buvo drąsiau ir smagiau“, – viena paskui kitą įspūdžius bėrė mergaitės.
Austėja Šapolaitė į stovyklą atvyko kartu su savo pussesere Lėja Šapolaite. Energija trykštančios mergaitės čiauškėjo, kad pačios ieškojo informacijos apie vasaros atostogų metu organizuojamas stovyklas, nes norėjo linksmai ir turiningai praleisti nors kelias dienas. „Visi užsiėmimai buvo labai smagūs ir įdomūs, bet labiausiai stovykloje mums patiko kelionė į Obelius. Mūsų nuomone, surengti tokio tipo stovyklą buvo gera idėja. Ji šiek tiek skiriasi nuo įprastų, nes dalis veiklos susijusi su tikėjimo skatinimu. Jei kitais metais ši stovykla vėl būtų organizuojama, tikrai skubėtume į ją užsirašyti“, – tikino Austėja ir Lėja.
Austėjai Kepenytei dalyvauti stovykloje pasiūlė senelis: „Mano senelis dalyvauja bažnyčios veikloje. Sužinojęs apie organizuojamą stovyklą, jis paklausė manęs, ar nenorėčiau prisijungti prie kitų vaikų, susirasti naujų draugų. Sumanymas man pasirodė visai geras, tad sutikau. Tiesą pasakius, iš pradžių nelabai patiko giedoti giesmes, bet kai išmokom žodžius, tapo visai smagu.“
Vestą Abariūtę į stovyklą užrašė mama: „Ji „Gimtajame Rokiškyje“ pamatė skelbimą. Kai manęs paklausė, ar norėčiau į tokią stovyklą, pagalvojau, kad būtų įdomu pamatyti, kas vyksta krikščioniškose stovyklose. Ir tikrai nenusivyliau. Viskas labai gerai suplanuota, mums pasiūlė daug skirtingų užsiėmimų, žaidimų. Laiko nuobodžiauti tikrai neturėjome.“
Vaida RAKAUSKAITĖ, Rokiškio Šv. apaštalo evangelisto Mato parapijos referentė-katechetė
– Ar vaikams reikalingos parapijos organizuojamos stovyklos? Kuo jos naudingos jauniesiems stovyklautojams?
– Didesnės šalies parapijos nuolatos vaikams organizuoja panašaus pobūdžio stovyklas. Rokiškyje šiemet surengta pirmoji. Tai labai graži idėja. Reikia tikėtis, kad ateityje ji bus tęsiama ir taps gražia tradicija. Daugumai atrodo, kad bažnyčios rengiamuose susibūrimuose daugiausiai laiko skiriama maldoms. Tikrai ne. Ir ši stovykla vaikams buvo labiau poilsinė, žinoma, nepaminant pagrindinių krikščioniškų vertybių. Stovyklautojams buvo paruošta daug žaidimų, išvykų, atrakcionų. Stovykloje vaikai supažindinti ir su tikinčiųjų pasauliu, tačiau tai nebuvo specialus tikėjimo tiesų mokymas. Ne į tai orientuota. Juk svarbiausia tai, ko vaikams reikia, – žaidimų, linksmybių ir pabūti kartu. Smagu, kad parapijiečiai, atvedę savo vaikus į stovyklą, negailėjo gerų žodžių. Tėvai dar registruodami atžalas džiaugėsi, jog vasaros metu kažkas organizuojama, vaikams siūloma užsiėmimų, o ne tik „trintis“ namuose ar kieme.
Nors tiesiogiai su žmonėmis nesikalbėjome apie šią stovyklą, tačiau kiek girdime aplinkinius kalbant, visi sako, jog puikiai pavyko, o mintis ją surengti – smagi ir šaunu. Ir patys vaikai teigė, kad jiems buvo įdomu, patiko, net išgirdome juos sakant, kad galėjo būti ir ilgiau…
Miglė Katinauskienė
