VIJOLĖ ARBAS
1945 04 13 – 2024 06 16
Vijolė Arbas – architekto Edmundo Arbo-Arbačiausko ir rašytojos Alės Rūtos dukra. Tėvų įskiepytas lietuviškumas, noras būti savojoje žemėje Vijolę iš JAV 1990 m. atvedė į Lietuvą.
Mamos rastas skelbimas JAV lietuvių laikraštyje „Draugas“, kad atkurtasis Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) ieško anglų kalbos mokytojos, buvo tas stebuklas, kuriame tuomet 45-erių metų Vijolė pajuto privalanti dalyvauti.
Rokiškio krašte Vijolė lankė ne tik mamos tėviškę, bet ir įsiliejo į čia vykstančias kultūrines veiklas. 2019 m. Vijolė Arbas tapo Lietuvos kampanologų draugijos „Societas campanarum Lituaniae“ nare ir prasmingai įsiliejo į draugijos veiklą kaip vertėja ir informacijos už Atlanto apie draugiją skleidėja.
Pačiais tikriausiais ir teisingiausiais žodžiais Vijolės gyvenimą liudija Vijolės sūnus Jonas Kimo Arbas:
„Maištaujanti optimistė“, kukli ekstravertė, kovotoja už laisvę ir pagarbą, nuostabi šokėja, sąmojinga, kartais kandaus humoro meistrė, „laukinis vaikas“, Berkeley ir Havajų universiteto absolventė, vieniša motina, kuri 70-aisiais metais, augindama sūnų, įgijo magistro laipsnį, tiesos sakytoja be filtrų, aktyvistė, akademikė, pedagogė, daugiau nei 30 akademinių knygų vertėja, Lietuvos atstatytoja, laisvės ir įkvėpimo pavyzdys daugeliui, apdovanota „Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi“ dama Vijolė Elena Arbas pradėjo kelionę į protėvių ir mylimųjų pasaulį, gyvendama gyvybingą, nepriklausomą ir įkvepiantį gyvenimą, kuris palietė daugelį…“
Su liūdesiu ir pagarba Lietuvos kampanologų draugijos „Societas campanarum Lituaniae“ prezidentas Leonardas Šablinskas
