Pradėjo nuo 200 egzempliorių spaudinių
Kadaise biblioteka Rokiškyje atrodė kitaip. Ji savo veiklą pradėjo 1923 m. vasario 15 d. kaip Kauno valstybinio centrinio knygyno Rokiškio skyrius. Rokiškio apskrities valdyba kreipėsi į Švietimo ministeriją, kad mieste reikalingas knygynas, kuriuo galėtų naudotis vietos inteligentija ir visuomenė, išsaugotų dvaruose esančias gana turtingas bibliotekas, kurios, nesant savininkų, sparčiai nyksta. Pirmuoju bibliotekos, tada pavadintos knygynu, vedėju tapo mokytojas Stasys Meilus. Jis pasirūpino knygų iš visuomenės rinkimu. Biblioteka pradėjo pildytis leidiniais. Pradinį fondą sudarė gyventojų paaukotos bei gautos iš savivaldybės knygos. Įsteigimo dieną knygyne buvo 200 egzempliorių. Biblioteka buvo įsteigta Mainelio name, Nepriklausomybės a. 3, netoli Rokiškio bažnyčios. Vėliau ji ne kartą keitė savo vietą. 1930 m. persikėlė į miesto pakraštį, kur dabar yra Vytauto gatvės 28-asis namas. Iš pradžių jai skirtas tik vienas kambarėlis. Vėliau patalpos plėtėsi. Norintieji naudotis bibliotekos knygomis turėjo palikti 5 eurų užstatą, mokėti abonentinį mokestį – per mėnesį 50 centų. Moksleiviams knygos buvo išduodamos be užstato.
Dažniau lankydavosi vyrai
Kasmet bibliotekos fondus papildydavo skirtingas knygų skaičius. Skurdžiausi buvo 1929 m., kai lentynas pasiekė 16 egzempliorių spaudinių. Vėliau knygos būdavo perkamos už Švietimo ministerijos lėšas iš „Aušros“ ir „Švyturio“ knygynų, gaunamos iš Rokiškio apskrities valdybos. Pagrindinė spaudinių dalis – grožinė literatūra. 1933 m. sausio 1 d. Rokiškio mieste veikė 4 bibliotekos. Gausiausius fondus turėjo Valstybinio centrinio knygyno skyrius. Jos fondą tais metais sudarė 3819 egzempliorių spaudinių. 1935–1940 m. biblioteka veikė gydytojo Trifskino name, Nepriklausomybės a. 16, kur vėl sugrįžo 1976 m. Pažymėtina, kad 1938 m. bibliotekoje gerokai dažniau lankėsi vyrai – 6762 kartus, o moterys – tik 3772 kartus. Aktyviausi buvo 16–20 metų žmonės. Daugelis lankytojų – moksleiviai, mėgo čia lankytis ir ūkininkai bei darbininkai.
Bibliotekos istorija metraščiuose
Bibliotekos vieta dažnai keitėsi karo metais. Pagal istorines aplinkybes kito ir fonduose saugomų leidinių pobūdis, temos. Leidinio „Rokiškio rajono savivaldybės Juozo Keliuočio viešosios bibliotekos istorija“ sudarytoja Rita Viskaitienė, iki šiol dirbanti Informacijos ir kraštotyros skyriaus vedėja, aprodė savo „valdas“, kur lentynas nugulę „Gimtojo Rokiškio“ „protėviai“ kitais pavadinimais, labiau atitinkančiais anuometinį laikmetį: „Tarybinis Rokiškis“, „Po spalio vėliava“, „Spalio vėliava“, trumpam Rokiškio padangėje žybtelėję periodiniai leidiniai „Rokiškio žinios“ bei „Rokiškio pragiedruliai“ bei kiti to meto žinių skelbėjai. Įdomus faktas – bibliotekoje sukaupta nemaža vinilinių plokštelių, išleistų jų populiarumo įkarštyje, kolekcija. Suskaičiuota maždaug penki su puse šimto plokštelių, kurios ir vėl „ateina į madą“. Biblioteka netgi įsigijo modernų patefoną joms klausytis. Informacija apie bibliotekos nuveiktus darbus saugoma jos metraščiuose. Seniausia bibliotekos knyga – Victor Hugo „Les Orientales“, išleista Paryžiuje 1862 m. prancūzų kalba. Tarp seniausių knygų – ir vadovėliai, elementorius, kalendoriai ūkininkams, pjesės, knygos, saugotos kareivių. Pastarosios pažymėtos perspėjimu kariams ypač jas saugoti. Lapelis su nurodymais priklijuotas viršelio antroje pusėje. Knygų antspauduose matyti jų kelionės nuo privačių bibliotekų bei kolekcijų, muziejų užsienyje, mokyklų iki Rokiškio apskrities Švietimo skyriaus, Valstybinio centrinio knygyno Rokiškio skyriaus bei Rokiškio bibliotekos kitais pavadinimais.
Svarbiausi bibliotekoje – darbuotojai
Kas biblioteka be darbuotojų? Be jų iniciatyvos ir nuoširdaus darbo lentynos ir salės galėjo likti tuščios. Kaip pasakoja ilgametė bibliotekos darbuotoja bei buvusi jos direktorė Zita Jodeikienė, Vilniaus universitete kadaise baigusi bibliotekininkystės studijas, anuomet vienas žmogus nustebęs, kad „knygai paduot“ reikalingas aukštasis išsilavinimas. Ponia Zita 46 metus paskyrė darbui bibliotekoje, o nuo 1967 iki 2001 m. jai vadovavo. Vos pradėjusi dirbti Pandėlio bibliotekoje, ji buvo vienintelė Rokiškio krašte bibliotekininkė, turinti aukštąjį išsilavinimą. „Specialistų tais laikais nebuvo“, – pradeda pasakojimą buvusi bibliotekos direktorė. Vėliau išsilavinusių žmonių bibliotekoje ėmė daugėti, nors bibliotekininkių atlyginimai buvo itin maži. Zitos buvusi kolegė Vanda Aldona Vanagienė minėjo darbo pradžioje uždirbdavusi vos 47 rublius.
Pelnė pripažinimą
Tuometinė direktorė Z. Jodeikienė stengėsi užmegzti ryšius su rašytojais, kitais žymiais žmonėmis, kilusiais iš Rokiškio krašto, su jais susirašinėjo ir iki šių dienų išsaugojo jų siųstus laiškus bei atvirukus. Bendrauta su Alfonsu Keliuočiu, išlikę operos primadonos Irenos Jasiūnaitės siųsti šilti laiškai bei atvirukai, laiškai iš Liudo Dovydėno, emigrantės rašytojos Alės Rūtos, išsaugotas ryšys su Rimgaudu Graibumi, kuris leidinyje „Tarp knygų“ Zitai skyrė jautrius žodžius, jai tapus 1995 m. geriausia bibliotekininke ir patekus į Lietuvos bibliotekininkų draugijos garbės knygą
. 1997 m. vasario 15 d. Z. Jodeikienę už nuopelnus Lietuvai prezidentas apdovanojo Didžiojo Kunigaikščio Gedimino ordino pirmojo laipsnio medaliu.
Direktorė stengėsi į savo pavaldinių bei svečių kasdienybę įnešti kuo daugiau džiaugsmo. Pirmasis įstaigos minėtas jubiliejus – 50-metis. Jis paminėtas 1973 m. Tada buvo surengta pirmoji šventė buvusiems ir esamiems bibliotekininkams. Pradėtos rengti bibliotekininkų dienos, skambėdavo padėkos, sveikinimai, buvo aptariami prabėgę metai.
Svajonę tapti krepšininke įgyvendino dukra
Apie savo gyvenimą Zita pradėjusi rašyti knygą, tačiau, surašiusi keletą lapų, idėjos atsisakė. Atsiminimus užrašė savo anūkams, proanūkiams, kad ją prisimintų bei žinotų giminės istoriją. Beje, proanūkių ji turi penkis… Ne už kalnų ir 90-metis – dokumentuose jos gimimo data įrašyta 1936 m. kovo 8 d., kada ji buvo pakrikštyta, nors iš tiesų gimė 1935 m. gruodžio 22 d. Kelias į bibliotekininkystę nebuvo rožėmis klotas. Labiausiai Zita norėjusi tapti mokytoja, susieti savo gyvenimą su sportu, deja, koją pakišo „banditkos“ etiketė. Jos svajonę tapti krepšininke įgyvendino dukra Daiva, tarptautiniuose čempionatuose pelniusi aukso, sidabro ir bronzos apdovanojimus. Šiuo metu ji gyvena Lenkijoje.
Nuo 13-os – be tėvų
Zita gimė Panemunėlio apylinkėje, Joneliškių kaime, vidutinių valstiečių Jurgelionių šeimoje, kurioje augo 8 vaikai. Iš jų dvi mergaitės mirė dar mažos būdamos. Sodyba buvo netoli miško, didelis sodas. Zitos tėvai turėjo 20 ha žemės, augino nemažai gyvulių. Pokario metai buvo neramūs. Naktimis iš miško ateidavo partizanai, prašydavo valgyti, o dienomis valdžios atstovai stribai stebėdavo, ar šeima nebendrauja su partizanais. Stebėdavo sodybą ir naktimis. Zitos tėtis su miško broliais bendraudavo pirtyje prie pat miško. Vėliau šeima išsiskirstė kas kur, nes žinojo, kad vyksta trėmimai į Sibirą. Buvo 1949-ieji. Zitai – tik 13 metų. Tėvai ir viena sesuo buvo išvežti į Sibirą. Ji liko nei našlaitė, nei turinti tėvus, nes gyventi teko beveik savarankiškai pas seserį Janiną. Vėliau ji sesei padėjo auginti sūnų ir mokėsi mokykloje.
Neparanki sovietinei ideologijai
Mokykloje Zita buvo aktyvistė – šoko tautinių šokių būrelyje, dainavo chore, sportavo, žaisdama krepšinį, tinklinį, mėtė diską, stūmė rutulį bei užsiėmė gimnastika. Iš sporto šakų Jurgelionytė labiausiai mylėjo krepšinį. O mokykloje – sovietinė tvarka. Būdavo uždrausta švęsti Jonines, Užgavėnes, o per adventą ar Vėlines rengdavo šokius ir versdavo juose dalyvauti. Zita vis tiek bandė laikytis senųjų lietuviškų tradicijų. Po mokyklos baigimo mergina svajojo įstoti į Kauno kūno kultūros institutą, o ten – didžiulė konkurencija. Su etikete „banditų vaikas“ ją atlaikyti buvo praktiškai neįmanoma. Tada Zita bandė įstoti mokytis į Kauno pedagoginę mokyklą, bet ten jos nepriėmė, nors stojamuosius egzaminus išlaikė penketais. Kauno politechnikos institutas taip pat nepriėmė. Kadangi Pandėlyje buvo laisva bibliotekininkės vieta, Zita pradėjo ten dirbti. Kiek padirbus, pavyko įstoti į Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto bibliotekininkės specialybę. Studijavo neakivaizdiniu būdu.
Susirado bendramintę darbuotoją
Kaip dabar sako Z. Jodeikienė, tais laikais, kai ji vadovavo bibliotekai, žmonės mėgo skaityti. Daug jų lankėsi bibliotekoje, o ir žmonių Rokiškyje tada gyveno daugiau. Stiprindama Rokiškio centrinės bibliotekos kolektyvą, Zita pasikvietė dirbti bibliotekininkę iš Jūžintų Vandą Aldoną Vanagienę. Ji 1976 m. vasario 12 d. tapo direktorės pavaduotoja. Prieš tai 10 metų dirbo Jūžintuose, kur buvo gavusi paskyrimą, kai baigė Vilniaus kultūros-švietimo technikumą. Vėliau Vanda Aldona neakivaizdiniu būdu baigė bibliotekininkystės mokslus Vilniaus universitete. Tarp direktorės ir jos pavaduotojos – trejų metų skirtumas. Zita – vyresnė.
Suaugti turėjo per anksti
Buvusi direktorės pavaduotoja – tylesnė. Ji papasakojo, kad yra gimusi Antazavėje, Zarasų rajone. 1958 m. baigė Antazavės vidurinę mokyklą. Dalis abiturientų, o su jais – ir Aldona, išėjo į brigadą, kuri 2 metus dirbo kolūkyje. Ši abiturientų laida teberengia susitikimus kas 5 metus. Aišku, daug jų jau iškeliavo anapus. Pasak V. A. Vanagienės, jos tėvų šeima nebuvo kažkuo ypatinga. Vis tik su Zita jas vienija tai, kad anksti teko suaugti, paragauti sunkumų. Kai Aldona pradėjo eiti į pirmą klasę, jos mama apako. Mergaite rūpinosi 9 metais vyresnė sesuo. Vanda Aldona darbui bibliotekoje paskyrė 49 metus, o pavaduotojos pareigas ėjo nuo 1972 iki 2003 m. Šiuo metu moterys bendrauja, susitinka išgerti arbatos, pasidalina prisiminimais. Abi darbuotojos į Rokiškio biblioteką atėjo dirbti, kai ji buvo įsikūrusi dabartiniame Rokiškio krašto muziejuje, dvaro rūmų antrame aukšte. Vėliau biblioteka persikraustė į buvusias partijos komiteto patalpas Nepriklausomybės a. 16, kur jai iš pradžių buvo skirti tik 4 kambariukai. Vėliau biblioteka plėtėsi bei gražėjo. Buvo pastatytas priestatas. Ten ji veikia iki šių dienų.
Publikacija parengta naudojantis knyga „Rokiškio rajono savivaldybės Juozo Keliuočio viešosios bibliotekos istorija“.
Projektą iš dalies remia:
Nuoširdžiausi sveikinimai vadovei ir visam bibliotekos kolektyvui 🏆💐