– Ar Jūsų šeimai svarbi Šeimos diena? Ką ji Jums reiškia kasdienybėje?
Dovilė: – Šios dienos nesureikšminame. Mums kiekviena diena, praleista kartu, yra kaip šventė. Vyras daug dirba – darbas geležinkelyje, ūkis, o dar pavasaris, todėl darbų netrūksta. Kartais sutampa, kad ta diena yra laisvadienis, tuomet, žinoma, stengiamės paminėti – pusryčiai visiems kartu ar ilgesni pietūs gamtoje.
– Kokias vertybes puoselėjate kurdami savo šeimos gyvenimą? Kaip jas perduodate savo vaikams?
Dovilė: – Mūsų abiejų vertybės sutampa – meilė, pagarba, supratimas, saugumas, palaikymas, atsakomybė, rūpestis. Be to negali būti laimingos šeimos. Mūsų vaikai dar maži, tad pirmiausia jiems skiriame begalinę meilę ir rūpestį. Kai vaikai jaučiasi mylimi, atsiranda ir visos kitos vertybės, kurios padeda užaugti pilnaverčiu – mylimu ir mylinčiu žmogumi.
– Šeimos diena – kartu ir proga sustoti, apmąstyti savo šeimos situaciją, kiekvieno vaidmenį šeimoje. Kas džiugina, o gal kas kelia rūpesčių?
Dovilė: – Šiuolaikiniame pasaulyje, kai aplink daug skyrybų ir daug žmonių kupini pavydo, nepasitenkinimo, mes esame išties laiminga šeima. Dažnai pagalvoju, kad turiu nuostabų, rūpestingą, supratingą, patį geriausią vyrą. Kai jauti meilę, tą patį norisi duoti ir kitam. Mūsų mergytės – dvynukės, vasarą joms bus dveji metukai, turi puikų tėtį. Nors didžiąją laiko dalį jos praleidžia su mama, bet pamačiusios tėtį būna pačios laimingiausios, jaučia jo begalinę meilę. Stengiamės vadovautis tokiu posakiu – elkis su kitais žmonėmis taip, kaip norėtum, kad su tavimi elgtųsi. Gal todėl pas mus nebūna didelių pykčių ar nekalbadienių. Svarbu nebijoti išsakyti savo norų, lūkesčių, baimių, svajonių. Daug kalbame, kartu svajojame, nebijome vienas kitam pasakyti pačių keisčiausių minčių. Kartais nuomonės sutampa, kartais ne, bet visada bandome rasti kompromisą.
– Kas padeda Jums išsaugoti šeimos vienybę, kartu džiaugtis ir išgyventi liūdesio ar skausmo dienas?
Dovilė: – Meilė, vienas kito supratimas, besąlygiškas palaikymas. Kai myli, esi laimingas su tuo žmogumi, tada norisi viską išgyventi kartu. Neįsivaizduojame, kad galėtume atskirai švęsti šventes ar atostogauti. Gera po kiek laiko kartu prisiminti akimirkas. Kartu lengviau išgyventi ir liūdesio bei skausmo dienas.
– Ar turite kokių šeiminių istorijų ar tradicijų, kurios perduodamos kitoms kartoms?
Dovilė: – Mes manome, kad kiekviena šeima ir jos istorija yra individuali, todėl savo šeimos istoriją kuriame patys. Ypatingų tradicijų neturime, bet visas didžiąsias metų šventes (Velykas, Kalėdas, Jonines, Onines) ir svarbias sukaktis ar progas stengiamės švęsti su pačiais artimiausiais žmonėmis – tėvais, seserų, brolio šeimomis. Mums tai yra didelė vertybė, kad galime susitikti ir bendrauti. Mus visus sieja artimas ryšys, todėl nebijome vieni kitų paprašyti pagalbos, kai to reikia. Prieš kelerius metus statėmės namus, daug padėjo artimieji, kiekvieną savaitgalį sugužėdavo talkos.
– Ką norėtumėte pasakyti poroms, kurios tik pradeda savo bendrą gyvenimą? Ko Jūs išmokote per kartu praleistus metus?
Dovilė: – Pirmiausia – meilė. Ji niekur nedingsta visą gyvenimą, bet laikui bėgant ji keičia formą ir svarbiausia tampa pagarba vienas kitam, įsiklausymas ir girdėjimas. Reikia nusileisti, nors tau atrodo ir kitaip. Būtina kalbėti, kartu spręsti iškilusius sunkumus, palaikyti ir džiaugtis gyvenimu. Mes kartu esame jau daug laiko, kartu baigėme mokslus. Išgyventa daug ne tik linksmų, bet ir liūdnų įvykių, kurie dar labiau mus kaip porą sutvirtino. Kad pora būtų laiminga, turi stengtis abu partneriai.
Organizatorių inform.
