Visa tai – kūrybinė energija
Juozo Keliuočio viešojoje bibliotekoje grafikės, knygų dailininkės Loretos Uzdraitės grafikos darbų dviejų ciklų – „Dėkingumo ženklai“ ir „Siluetai“ – paroda „Kai kalba širdis“ atidaryta Trijų Karalių dieną. Tai buvo minima kaip simbolis, nes ir paroda – karališka dovana rokiškėnams. Daug kas joje simboliška: menas – iš Dievo, netikėtumas – iš pažinimo, dėkingumas – iš supratingumo… Anot dailininkės, visa tai yra kūrybinė energija, susiliejanti į širdingumą ir iš širdies išsiliejanti.
Ritos Briedienės nuotr.
Meilė ir sakralumas
Ir dabar jau negalėčiau pasakyti, kad širdutės mažos. Jos, dailininkės sukurtos visokeriopos meilės atvirukais, savyje talpina tiek daug, jog apie kiekvieną gali rašyti istorijas.
„Ilgai brandinau mintį sukurti atviruką Šv. Valentino dienai. Bandant įsijausti, popieriuje išryškėjo du skirtingi, susipynę žiedai – dviejų žmonių pažintis. Širdies plotą papuošiau ornamentu, simbolizuojančiu skydą, atremiantį gyvenimo negandas. Norėjosi meilės jausmui suteikti sakralumo, todėl atspaudžiau kongrevą – reljefą, o raudona spalva čia tampa jausmų kalba. Taip sveikinime apjungiau meilę ir sakralumą“, – pasakojo dailininkė, o nuo to pirmo atviruko ir prasidėjo mažosios grafikos ciklas „Kai kalba širdis“.
Tai dar vadinama estetika
Reljefas, arba kaip grafikai dar vadina kongrevas, iškilumų ir įdubimų spaudinys toks tikras ir toks lyg netyčia, sakytum, iš gamtos. Visa tai dar vadinama estetika. Padovanoti tokį atviruką gali tapti tikra palaima.
Kiekviena reljefo fone raudonuojanti širdis turi savotišką kodą: atrandi liaudiškus raštus, viduramžių knygų iliuminacijų dvasią, bažnyčios puošnią prabangą, romaninį dekorą… Pasakojimai po atvirukais tai paliudija. „Jo gimimo istorija paprasta: vartant lietuvių liaudies meno albumą prikaustė akį prieverpsčių raštų grožis. Iš karto čiupau pieštuką ir fiksavau kylančius vaizdus. Stilizuotoje augalų kompozicijoje galima įžvelgti ir gyvybės medį, kuris buvo vaizduojamas prieverpstėse. Įdomu tai, kad prieverpstės kartais buvo daromos kaip dovana mylimai merginai. Atvirukas galėtų tapti originaliu meilės prisipažinimu“, – toks pasakojimas apie medinės stilistikos širdutę.
Net instrumentai ypatingi
Didžiuliai balti reljefo paveikslai – lyg nepažinti, lyg primiršti kaip žiema. Gamtos, ypatingos maumedžio ornamentikos linotipų ir akvarelės tapybos junginys žavėjo nemažiau, nei mažoji – atvirukų – grafika.
Net dailininkės instrumentai meniškame dėkle tapo atskiru pasakojimu. Kiekvienam kaltukui – savas narvelis. Kaip sakė dailininkės vyras Romas, kuriančiajam viskas turi būti po ranka. Šį dėklą jis pats ir padarė. Jį paįvairina vyno kamščiatraukis, tokia pat rankenėle, kaip ir kaltukų, parsivežtas iš Suomijos: praėjusį rudenį Helsinkyje savo darbus eksponavo Anykščių menų inkubatoriaus rezidenčių grupė –„Janydžių“ galerijos Anykščiuose įkūrėjos; šioje grupėje – ir dailininkė L. Uzdraitė. „Kada nors šiuo suomišku kamščiatraukiu būtinai atkimšime vyno“, – sakė Romas.
Tai vadinama profesionalumu
Štai tokia bibliotekoje atidaryta paroda, anykštėnus atvedusi pas rokiškėnus. Dailininkė L. Uzdraitė ir J. Keliuočio viešosios bibliotekos Meno ir muzikos erdvės kuratorė Agnė Aržuolaitė susipažino Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, per Dalios Ibelhauptaitės operos „Bohema“ pertrauką. „Žinot, kaip būna: rokiškėnai, anykštėnai – susipažinom. Ir pakvietėm Loretą atidaryti pas mus parodą“, – pasakojo A. Aržuolaitė. Beje, bibliotekos direktorė Daiva Vilkickienė pažintį darbovietės interesams, užmegztą ne darbo metu, pavadino profesionalumu.
Dailininkė L. Uzdraitė prisipažino: „Pasiūlymas suteikti erdvę mano parodai man buvo labai malonus.“ Paroda veiks iki sausio 31 d.
Ir širdingų atvirukų yra galimybė įsigyti.
Rita BRIEDIENĖ
