Magiška, simbolinė reikšmė
Velykos mūsų protėvių buvo švenčiamos kaip gamtos atgimimo šventė, iš čia kilęs paprotys marginti kiaušinius. Pagonių religijoje kiaušinis dėl ovalios formos simbolizavo kosmosą, gyvybės atsiradimą, vaisingumą. Manyta, kad pradaužus kiaušinį iš jo išlenda gyvybė, todėl per Velykas dažnai žaidžiama – vienas laiko kiaušinį, o kitas jį daužia kitu kiaušiniu. Dėl to margučiai buvo ridinėjami – susiliesdami su žeme žadino požemio gyventojus. Kiaušinių marginimas bei spalvos taip pat turėjo magišką reikšmę. Didžiausią magišką galią turėję Velykų kiaušiniai: vyrai užkasdavę juos laukuose, kad laukai geriau derėtų, moterys pasilikdavusios keletą margučių tikėdamos, kad jie saugo nuo Perkūno. Atėjus krikščionybei, ši šventė sutapatinta su Kristaus atgimimu. Velykos yra svarbiausia daugelio krikščionių šventė, kuria išreiškiamas didelis džiaugsmas dėl galutinės Dievo sūnaus pergalės prieš mirtį.
Spalvos ir natūralus dažymo būdas
Anot O. Tumėnaitės-Bražėnienės, šiais laikais margučiai atlieka tik estetinę funkciją, o senovėje jų spalvos ir raštai turėjo simbolinę, magišką galią. Žalia spalva simbolizavo pasėlius ir viltį, raudona – saulę bei ugnį, juoda – žemę, mėlyna – dangų, gelsva – subrendusius javus. Dovanojamas margutis savo spalva atskleisdavo linkėjimus. Seniausias ir sveikiausias marginimo būdas – dažymas augaliniais dažais. Geltona spalva dažo geltonųjų ramunių žiedai, svogūnų lukštai, ciberžolė ir karis. Žaliai – jaunučiai beržų lapeliai ir pumpurai, bruknių lapai. Mėlyna spalva išgaunama iš mėlynių uogų, raudongūžio kopūsto. Rusva – iš riešutų kevalų ir arbatos. Sodrią juodą spalvą senovėje išgaudavo pora savaičių raugindami juodalksnio ar ąžuolo žievę su surūdijusia geležimi arba raugintų kopūstų rasale. Spalvos būdavo ryškesnės, jei šeimininkės virdamos kiaušinius į vandenį įberdavo druskos. Ryškiausiomis, įvairiausiomis spalvomis dabar nudažo cheminiai dažai, tačiau menininkė įspėja ir pataria: jie nuodingi, tad jais dažykite tik parodoms, kolekcijoms ar ridenti skirtus kiaušinius. Jei jie skirti tik Velykų stalui, tai šeimininkės turėtų ieškoti specialių, nepersigeriančių per kiaušinio lukštą dažų.
Marginimas vašku – viena seniausių technikų
Norėdami margučius marginti vašku, turime iš anksto pasiruošti, nes tam reikia naudoti gryną bičių vašką (jis gali būti per pusę maišytas su parafinu). Vaškas nuolat turi būti karštas, todėl reikia įsigyti nedidelį metalinį indelį, kurį galėtumėte laikyti virš žvakės ar kito šilumos šaltinio. Vašku dažomi dar šilti kiaušiniai, nes tada geriau prilimpa vaškas. Piešimui reikia adatėlių bei skirtingų dydžių galvutėmis vinučių. Vieną kartą pamerkę adatėlę, kiaušinio paviršiuje padarome tik vieną brūkšnelį ar taškelį. Ant tradicinio margučio kuriamas tik įvairių dydžių taškelių ir brūkšnelių ornamentas, o kad raštai būtų tikslūs, simetriški, ornamento kontūrai pasižymimi pieštuku. Tokie kiaušiniai dažomi šaltuose dažuose. Po to vaškas nuvalomas, tam reikia kiaušinį trumpam įmerkti į karštą vandenį ir nusausinti skudurėliu.
Neverta tikėtis greito rezultato
Margučių skutinėjimui reikia ruoštis prieš keletą dienų iki Velykų. Nudažytų kiaušinių lukštai pirmiau turi išdžiūti, be to, tenka nutaikyti laisvesnį vakarą, mat skutinėjimas – kruopštumo reikalaujantis, laikui imlus procesas. Skutinėjama aštriu smailiu peiliuku, aštriomis žirklutėmis, specialiomis adatomis ar dildėmis. Žinoma, prieš tai pieštuku pažymimi ornamento kontūrai. Išskutinėti įmanoma viską, ką galima nupiešti. Tai priklauso nuo autoriaus talento. O. Tumėnaitė-Bražėnienė pastebi, kad nežiūrėdami į jokius pavyzdžius kartais išgauname tradicinius margučių ornamentus. Matyt, tai užkoduota mūsų prigimtyje.
Mūsų krašte – augaliniai dažai
Marginimas augaliniais dažais – vienas įdomiausių, nenuspėjamiausių būdų. Mūsų krašte dažniausia dažyta svogūnų lukštais ir vantų lapais, kuriuos pirmiau reikėdavo pamerkti į vandenį. Norėdami išgauti vienspalvius margučius, turėtume juos virti tame pačiame vandenyje, kartu su mirkstančiais lukštais ar lapais. Kuo augalinių dažų daugiau, tuo kiaušinių spalva bus intensyvesnė. Kitas būdas – kiaušinius aprišti tais pačiais išmirkusiais svogūnų lukštais. Kad kiaušinis taptų margas, jis drėgnas apdedamas įvairiais įdomių formų šviežiais ar džiovintais augalais (džiovintų rugiagėlių ar hortenzijų žiedais, augalų lapeliais ir kt.), įvyniojamas į marlę ar nailoninę kojinę, siūlu sutvirtinamas, kad geriau priglustų augalai. Taip apvyniotus margučius dedame į vandenį su dažais. Pats įdomiausias dalykas – pamatyti rezultatą, nes kiekvieną kartą jis būna vis kitoks.
Kūrybiniai paišdykavimai
Kiaušinius įmanoma marginti ir karpiniais bei džiovintais augalais. Pirmiausia išverdame ir nudažome kiaušinius, tada ant jų klijuojame karpinius. Margučio – gyvybės simbolio – puošybai labai tinka gyvybės medis. Karpiniui naudojama tokia popieriaus spalva, kuri geriausiai išryškės lukšto spalvos fone. Galima rinktis ir kitą variantą – ant balto, nedažyto kiaušinio klijuoti juodą karpinį. Daugelis per vasarą braidydami po pievas prisirenka augalų žiedų ir lapų, kuriuos paslegia tarp nereikalingų knygų lapų. Išdžiūvę suspausti smulkesni augalai gali būti panaudoti kiaušiniams marginti. Tinka ant kiaušinio priklijuoti tikslios formos žiedus ar lapus, tačiau iš smulkių augalėlių kurti ornamentus daug įdomiau. Kokiais klijais klijuojami karpiniai bei augalai? Geriausiai tinka „Lipalas“. Begalinės kantrybės reikalauja margučiai su šiaudų ir lininių siūlų aplikacijomis. Norėdami nustebinti svečius ar paganyti akis po margučių gausybę, galime kiaušinius puošti dekupažo technika ar pjaustytomis vytelėmis, piešti akriliniais ar aliejiniais dažais, puošti tekstilės technika… Tiesa, tokie margučiai ne valgyti skirti.
Patarimai
Kiekviena šeimininkė turi savo filosofiją, patyrimą. Ne visos išdrįsta viešinti savo vardus ir pavardes manydamos, kad nieko naujo nepasakys. Tačiau retkarčiais nauju dalyku gali tapti ir primiršta tiesa, tad pateikiame keletą pastebėjimų, galinčių praversti ruošiant velykinį stalą.
- Nuo parduotuvėje pirktų kiaušinių pirmiau pašalinkite antspaudą – nuvalykite sumuilinta kempinėle ar servetėle.
- Virdami kiaušiniai neskils, jei juos palaikysite kambario temperatūroje.
- Kuo ilgiau verdate dažomą kiaušinį, tuo ryškesnė tampa jo spalva.
- Jei norite, kad margučio lukštas blizgėtų, dar šiltą ištrinkite lašinių gabalėliu.
- Jei norite, kad jūsų Velykų stalas atrodytų kiek rimčiau, puoškite jį gėlių dekoracijomis, velykinės žolytės kompozicijomis. Šiai progai tinka viskas, kas primena pavasarį ir atbundančią gamtą.
- Ant stalo puikiai dera pintinėlės margučiams, geltonos, salotinės spalvos servetėlės. Kompozicijoms galite iš anksto prisiruošti kiaušinio lukštų, į kuriuos šv. Velykų rytą sumerkite smulkias pavasario gėles.
- Stalą puošiame išsprogusiomis beržo šakelėmis. Iki Velykų dar visa savaitė, tad dar galite suskubti ir jų išsprogdinti. Lengviausiai skleidžiasi šakų viršūnėse nuskintos šakelės. Siekdami greitesnio rezultato, jas turėtumėte pamerkti į 35 laipsnių temperatūros vandenį ir laikyti jame 12 valandų. Po to šakeles reikėtų patrumpinti neištraukus iš vandens, kad į pjūvius nepatektų oro, įkurdinti šviesioje vėsesnėje patalpoje.
- Žinokite, kuo didesnis kiaušinis, tuo senesnė višta jį padėjo, jaunos vištos kiaušinyje yra daugiau baltymų, bet senos – mažiau cholesterolio.
Projektą iš dalies remia
