Siūlo nuridenti nuo kalno
Šiųmetę parodą (premija bus įteikta spalio 28 dieną) jau aplankė beveik 2000 rokiškėnų ar miesto svečių. Tarp jų – atvykusieji iš Australijos, Latvijos, Vokietijos. O vilniečiai, kauniečiai, anot parodos organizatorių, stebisi: kaip čia, Rokiškyje, sugebama pristatyti visos Lietuvos drožybą – viską, kas yra geriausia, kuo Lietuva, kaip tradicija, gali didžiuotis. Tuo tarpu, kai kitos tradicijos išsisemia, anot M. Mieliauskienės, drožyba klesti, auga, Rokiškyje rengiamoje konkursinėje parodoje atsiskleidžia ir silpnosios, ir stipriosios jos pusės.
Kas tos silpnosios pusės? Tarkim, kičas ar detalių gausa. „Mes grožimės XVIII–XIX amžiaus senąja skulptūra. Jei dabartinių autorių kai kurias skulptūras pastatytume lauke, plaunamos lietaus ir vėjo, po kiek metų jos būtų net įdomesnės, gražesnės ir patrauklesnės. Ko gero, autorius (kalbant ne apie laureatus, o kitus parodos dalyvius), išdrožęs savo darbą, pirmiausia turėtų nurident jį nuo kalno. Kai nubyra tai, kas nereikalinga, lieka tobulas kūrinys. Gaila, kai kas mėgsta užsižaisti detalių gausa, bet ta gausa, būna, paskandina ir mintį“, – svarstė M. Mieliauskienė.
Vienų maniera keitėsi, kiti lieka ištikimi sau
Tuo tarpu savo kolekcijas tarp 40-ies Lietuvos drožėjų šiemet pristato visas elitas – L. Šepkos premijos laureatai – mūsų rajono meistrai Venecijus Jočys ir Juozas Čepulis, Adolfas Teresius iš Garliavos, Zenonas Skinkys iš Vilkaviškio rajono, Rimantas Zinkevičius iš Ukmergės, Juozas Videika iš Jurbarko, Kazys Striaupa iš Plungės, Pranas Dužinskas iš Telšių rajono.
Parodos organizatorė, Rokiškio krašto muziejaus direktorės pavaduotoja M. Mieliauskienė įvardijo svarbiausius laureatų kolekcijų bruožus.
„J. Čepulis išlaiko tą patį braižą, jo kolekcija, kaip įprasta laureatui, vieninga. Menais besidomintiems rokiškėnams pažįstamas A. Teresius naudoja 950 metų senumo (tai nustatyta tyrimais) ąžuolą. Jo visos skulptūros tamsios, o puošti naudoja sidabravimą ir auksavimą. Taip anksčiau nebuvo, jo atlikimo maniera – pakitusi. Z. Skinkys nuo savo temų nenutolęs ir toliau kuria bareljefus, o juose labai matyti išaugęs meistriškumas. R. Zinkevičiaus kūrybos meistriškumas niekam seniai nekelia abejonių, menotyrininkai neginčijamai jo kūryba žavisi. K. Striaupa ir J. Videika, vienais metais kartu pasidaliję pagrindinę premiją, išsaugoję savo kūrybos manierą. Tuo tarpu P. Dužinsko darbai pasikeitę: kolekcija parodo dvi kūrybos puses – dažyti darbai ypač nudailinti: kai kas net klausia, tai ar medis ar keramika. Degeniuose gyvenančio V. Jočio parodinės skulptūros tapo didesnės, tačiau kūrybos maniera likusi ta pati – veneciška“, – apie kiekvieną iš laureatų kalbėjo M. Mieliauskienė.
Venecijus JOČYS (Rokiškio rajonas, Degeniai)
Mokėsi tuometiniame Vilniaus politechnikume. Tarnaudamas sovietinėje armijoje sukūrė pirmuosius drožinius. Vėliau ėmė drožti laisvalaikiu buityje naudojamus reikmenis, skulptūrėles, vaizdelius iš realaus gyvenimo, įsimintinus personažus, paukščius, gyvūnus.
1996 m. pirmą kartą dalyvavo parodoje. 1999 m. tapo medžio drožėjų konkursinės parodos L. Šepkos premijai laimėti laureatu. Apie autoriaus gyvenimą ir kūrybą 2002 m. sukurtas filmas „Venecijaus gyvenimas ir Cezario mirtis“ (rež. Janina Lapinskaitė).
V. Jočys yra išdrožęs daug stambių drožinių sodyboms, namams puošti, kuriuos įsigijo Rokiškio, Vilniaus, Kauno r. verslininkai ir meno mėgėjai. Dalis darbų iškeliavo į Angliją, Airiją, Rusiją, Norvegiją, Daniją, Vokietiją.
Kazimieras STRIAUPA (Plungės rajonas)
Drožti pradėjo 1993 m., drožia šventuosius, Kristaus gyvenimo ir mirties scenas, Užgavėnių kaukes, vaizdus iš kaimo gyvenimo ir kt. Medžio drožimo niekur nesimokė.
Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys.
Pirmoji autorinė paroda įvyko 1995 m. Vėliau darbai eksponuoti įvairiose parodose Plungėje, Plateliuose, Telšiuose, Mažeikiuose, Kretingoje, Klaipėdoje, Vilniuje, Islandijoje, ne kartą dalyvavo respublikinėje medžio drožėjų konkursinėje parodoje L. Šepkos premijai laimėti, 2004 m. tapo šios parodos laureatu. 2004 m. dalyvavo medžio drožėjų kūrybinėje stovykloje Plateliuose. 2006 m. ir 2011 m. K. Striaupa tapo parodos „Aukso vainikas“ laureatu už geriausius vaizduojamosios dailės kūrinius. 1999 m. Dovainių kaime K. Striaupa lankytojams atvėrė savo pastatytos klėtelės, kurioje eksponuojami autoriniai drožiniai, duris. Drožėjo darbų yra įsigiję Žemaitijos nacionalinio parko direkcija, Telšių „Alkos“ muziejus, privatūs asmenys.
Juozas VIDEIKA (Jurbarko rajonas)
Gyvena ir kuria Jurbarkų k., Jurbarko rajone. Drožyba susidomėjo vaikystėje. Pirmieji drožiniai buvo šaukštai. Drožybai naudoja ąžuolą, klevą, gluosnį. Skulptoriaus rankose jie virsta įvairiais personažais. Visuose Juozo kūriniuose įamžinti „diedukai ir bobikės“ turi šventųjų veidus. Įrankius – įvairiausius kaltukus ir skaptukus – pats Juozas pasigamina. J. Videikos skulptūrų galima rasti ir Alytuje, ir Lazdijuose, ir Marijampolėje, ir Priekulėje, ir Druskininkuose bei daugelyje kitų mūsų šalies vietų.
XI respublikinės medžio drožėjų darbų konkursinės parodos L. Šepkos premijai laimėti laureatas. 2006 m. regioninėse tautodailės „Aukso vainiko“ ir „Geriausiojo liaudies meistro“ parodose Jurbarke buvo pripažintas geriausiu. Daug kartų aukščiausias vietas pelnė Dzūkijos regioninėse tautodailės parodose. Įsimintinas ir 2016 m. Veisiejuose įvykęs respublikinis skulptūrų, vaizduojančių šv. Jurgį, konkursas, kuriame jis tapo geriausiu šv. Jurgio drožėju. Jurbarko Švč. Trejybės bažnyčios šventorių nuo 2007 m. puošia šventovės 100-mečio jubiliejui pastatytas ir per Šv. Roko atlaidus pašventintas J. Videikos sukurtas ąžuolo kryžius.
Rimantas ZINKEVIČIUS (Ukmergė)
Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys, Lietuvos tautodailės kūrėjų asociacijos narys. Įvairiose Lietuvos vietovėse sukūrė per 200 skulptūrų ir koplytstulpių. Respublikinių ir tarptautinių parodų, kūrybinių seminarų dalyvis. 2006 m. ir 2011 m. tapo respublikinės konkursinės liaudies meno parodos „Aukso vainikas“ laureatu. Net 4 respublikinių prakartėlių parodų Rokiškyje laureatas. Lietuvos tūkstantmečio paminėjimo proga suteiktas M. K. Čiurlionio fondo „Lietuvos šviesuolio“ vardas. Už memorialinių paminklų (kryžiai, koplytstulpiai, stogastulpiai, skulptūros) suteiktas Tautinio paveldo produktų sertifikatas. Už kryždirbystės puoselėjimą įteiktas Tradicinių amatų meistro pažymėjimas. 2010 m. tapo respublikinės medžio drožėjų konkursinės parodos L. Šepkos premijai laimėti laureatu.
Zenonas SKINKYS (Vilkaviškio rajonas)
Skulptorius, Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys, Lietuvos tautodailės kūrėjų asociacijos narys. Parodose dalyvauja nuo 1993 m. Kūrybinių skulptorių seminarų dalyvis.
Skirtingai nuo kitų drožėjų, Z. Skinkys savo drožinius dažniausiai nudažo tam tikromis spalvomis. Jo drožyboje vyrauja tautiniai, lietuvių liaudies motyvai, yra ir religinių, mitologinių motyvų. Neretai visiems žinomus mitologinius ar tautinius motyvus paverčia kiek groteskiškais, tačiau labai švelniais ir įdomiais.
Respublikinės medžio drožėjų konkursinės parodos L. Šepkos premijai laimėti laureatas (1999), respublikinio prakartėlių konkurso Rokiškyje laureatas (2000).
Adolfas TERESIUS (Garliava)
Gyvena ir kuria Garliavoje. Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys, Meno kūrėjų asociacijos narys. 1994–2004 m. dirbo Garliavos Juozo Lukšos gimnazijoje mokytoju ir tautodailės studijos vadovu.
Kai 1975 m. buvo sunaikintas Kryžių kalnas, talkino jį atstatant. Per 30 darbo metų sukūrė daugiau nei 350 didelių (2–7 m) skulptūrų. Monumentalūs darbai stovi Lenkijoje, Baltarusijoje, Danijoje, Belgijoje, Vokietijoje, JAV, Australijoje, Vengrijoje. Surengė 34 personalines parodas, kartu su kitais autoriais dalyvavo 88 parodose. Darbai eksponuoti parodose Švedijoje, Vokietijoje, Islandijoje, Belgijoje, JAV, Japonijoje, Latvijoje, Suomijoje, Austrijoje. Dalyvavo kuriant 35 skulptūrų parkus Lietuvoje ir užsienyje.
VIII respublikinės medžio drožėjų konkursinės parodos L. Šepkos premijai laimėti laureatas, respublikinės prakartėlių parodos laureatas (2004), geriausias Kauno apskrities meistras vaizduojamojo meno nominacijoje (2006), geriausias Kauno apskrities meistras kryždirbystės nominacijoje (2007). Metų tautodailininko „Aukso vainiką“ gavo 2008 m.
Juozas ČEPULIS (Rokiškis)
Ėjo Rokiškio profesionalios priešgaisrinės dalies viršininko pareigas. Drožyba J. Čepulį viliojo nuo pat jaunystės, tačiau jai vis pritrūkdavo laiko. Pirmąsyk drožėjo kaltą rokiškėnas J. Čepulis į rankas paėmė būdamas 70-ies. Meistras nelankė jokių drožybos pamokų ar kursų, tad žinių ir įkvėpimo semiasi įvairiose parodose, analizuodamas kitų drožėjų kūrinius. J. Čepulio drožiniai garsėja lakoniškomis, išbaigtomis formomis, griežtomis taisyklingomis proporcijomis. Pirmą kartą visuomenei savo darbus drožėjas pristatė 2000 metais.
2003–2005 m. ir 2008 m. tapo respublikinės medžio drožėjų konkursinės parodos L. Šepkos premijai laimėti prizininku.
Pranas DUŽINSKAS (Telšių rajonas)
Baigęs mokyklą dirbo bažnyčios vargonininku, muzikos ir praktikos darbų mokytoju. Baigęs Kauno technologinį technikumą, dirbo Klaipėdos „Dailės“ kombinate meistru.
Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys, liaudies meistras, Lietuvos tautodailės kūrėjų asociacijos narys. P. Dužinskas dalyvauja kūrybinėse medžio drožėjų stovyklose, taip pat daugelyje parodų Lietuvoje, Rusijoje, Vokietijoje, Japonijoje, JAV ir kt. Daug jo darbų yra įsigiję užsienio kolekcininkai. P. Dužinskas yra gavęs daug apdovanojimų už skulptūras ir monumentalius darbus. 1978 m. Liaudies dailės premijos laureatas. 1983 m. įteiktas LTSR liaudies meno žymūno ženklelis. 1987 m. surengė personalinę parodą Telšiuose ir Skuode. 1998 m. surengta personalinė paroda Vilniaus Rotušėje, Lietuvos tautodailininkų sąjungos būstinėje. 2000 m. tapo prakartėlių konkursinės parodos Rokiškyje laureatu. 2002 m. tapo IX respublikinės medžio drožėjų darbų konkursinės parodos L. Šepkos premijai laimėti laureatu. 2013 m. P. Dužinskas laimėjo „Aukso vainiko“ nominaciją.
P. Dužinsko skulptūros puošia Ablingą, „Čiurlionio kelią“, „Raganų kalną“. Jis įrengė savo kūrinių muziejų, kuriame nuolat eksponuojama beveik 200 kūrinių.
Projektą iš dalies remia
