– Kaip susidomėjai ledo rituliu?
– Pirmą kartą ant ledo užlipau būdamas dvejų metų. Aišku, pats to neatsimenu. Ant pačiūžų pastatė mano tėtis, žaidžiantis ledo ritulį. Tėtis pasakojo, kad iš pradžių pačiūžos man nepatiko, tiesiog laikydamas ledo ritulio lazdą bėgiojau paskui ritulį. Šiek tiek vėliau pats pasiprašiau, jog uždėtų pačiūžas – panorau mokytis čiuožti ir susidomėjau ledo rituliu.
– Kokiose komandose teko žaisti?
– Šiuo metu žaidžiu Vilniuje, „7-bet Hockey punks“ komandoje. Didžiąją gyvenimo dalį žaidžiau Latvijoje. Tačiau pradėjęs studijuoti Lietuvoje apsisprendžiau žaisti gimtinėje. Be to, šiemet Lietuva ir Latvija surengė bendrą čempionatą.
Latvijoje atstovavau Daugpilio sporto mokyklai, du sezonus atstovavau Dinaburgo komandai Latvijos aukščiausioje lygoje. Kiekviena komanda, kurioje esu žaidęs, turi savo pliusų ir minusų, tad labiausiai patikusios negaliu išskirti.
– Tavo tėtis Darius taip pat yra ledo ritulininkas. Ar dažnai sužaidžiate „vienas prieš vieną“? Ar sulauki pastabų ir pamokymų?
– Šiuo metu su tėčiu žaidžiame tik laisvalaikiu. Žaisdami puikiai leidžiame laiką. Jo patarimų ir pamokymų gaunu labai daug, nes jis patyręs ledo ritulininkas.
Esu dėkingas savo tėvams, kurie atvedė mane į šį sportą, paaukojo labai daug savo laiko, įdėjo daug darbo, kad padėtų man tobulėti.
Išsamiau skaitykite „Gimtajame…“
