Epidemijos, pandemijos ir… pieno bakterijos pagal profesorių Angelo Frosio

Pandemijos šlavė gyvybes ir griovė imperijas

551 m. pasirodęs maras per du šimtmečius nusinešė net 100 milijonų (ketvirtadalį!) gyvybių. XIV a. Buboninio maro aukomis tapo apie 34 milijonai Žemės gyventojų. Vadinamojo Didžiojo maro metais (1710–1711 m.) išmirė net trečdalis Lietuvos gyventojų. Šios ligos tikimybė vėliau sumažėjo dėl per šimtmečius išsivysčiusio paveldimo imuniteto maro bakterijoms.

Dar baisesne liga buvo laikomi vadinamieji juodieji raupai, kuriais susirgusiųjų mirtingumas siekė 90 proc., o išlikusieji gyvi kankindavosi iki mirties. 165–180 m. Romos imperiją apėmusi pandemija nusinešė apie 5 milijonus gyvybių, o XVI a. ispanų į Naująjį pasaulį atnešti raupai iš esmės sugriovė Inkų imperiją bei turėjo įtakos actekų žlugimui. Net atradus skiepus nuo raupų, dar beveik du šimtmečius teko kovoti su šia liga ir įvedinėti privalomus skiepus. Iki pat XX a. vidurio viena pavojingiausių epideminių ligų buvo cholera, kurią sukeldavo vibrionas, perduodamas per fekalijas, užterštą vandenį ir maistą.

Cholera siautėjo dar nuo antikos laikų, o 1829–1851 m. buvo apėmusi beveik visą planetą. Masiškai žmones „puldavo“ ir tymai, tuberkuliozė, difterija. Tuberkuliozės (džiovos) užkratas atsirado prieš 70 tūkstančių metų, o XVII–XIX a. maždaug kas penkta mirtis Vakarų pasaulyje buvo nuo jo. Manoma, kad Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje šia liga sirgo ne mažiau kaip 20–30 proc. gyventojų. Palyginti neseniai kilo Ebolos karštinės, AIDS grėsmė žmonių populiacijai.

Milijonai mirčių nuo gripo

Liūdna ir gripo istorija. Ši liga pirmą kartą paminėta Hipokrato 412 m. pr. m. e. Stebėtina, kad pirmą kartą gripo simptomai buvo aprašyti tik 1729 m., o pats gripo vardas atsirado 1743 m. ir kilo nuo prancūziško veiksmažodžio gripper, t. y. „sugriebti, apimti“ (liga tarsi apima visą kūną). Tikroji gripo istorija prasidėjo 1889 m., kai buvo aprašyta pirmoji infekcijos epidemija. XX a. buvo trys gripo pandemijos, kurių kiekviena nusinešė ne mažiau kaip 1 milijoną gyvybių. Pirmąjį didelį smūgį gripas smogė 1918 m., kai kilo gripo globalinė epidemija, pavadinta „ispaniškuoju gripu“. Prasidėjo ji Kinijoje ir per 3 mėnesius išplito Europoje bei jos kolonijose. Manoma, kad šiuo gripu užsikrėtė 1 milijardas (iš 2 milijardų Žemės gyventojų) žmonių. Per 1918–1920 m. nuo jo mirė daugiau kaip 20 milijonų planetos gyventojų (daugiau nei žuvusiųjų per visą Pirmąjį pasaulinį karą). Beje, kas keistoka, mirdavo daugiausia jauni (20–40 metų) žmonės.

Antroji galinga banga buvo vadinamasis „Azijos gripas“, kilęs Kinijoje ir siautėjęs 1957–1958 m. Jis nusinešė apie 1 milijoną gyvybių. Šiuo gripu daugiausiai sirgo labai jauni ir labai seni žmonės.

Trečioji pandemija buvo „Honkongo gripas“. Šio gripo virusas pirmą kartą buvo nustatytas Honkonge 1968 m. pradžioje, po to pasklido po visą pasaulį ir „nušienavo“ apie 800 tūkstančių žmonių. Mes, laimei, tuo metu buvome už „geležinės uždangos“.

Dar vienas, „rusiškasis“, arba „Maskvos“ gripas, kilo 1977-aisiais tuometėje Sovietų Sąjungoje. Savo genetiniu pagrindu jis buvo panašus į „ispaniškąjį“, tačiau imunitetas jau sugebėjo su juo kovoti. Kadangi pandemija siautėjo totalitarinėje valstybėje, kur viskas buvo laikoma slapta, nenuostabu, kad rasti persirgusiųjų ar šio gripo aukų skaičiaus nepavyko. Tačiau faktas, kad minėtasis gripas Pasaulio sveikatos organizacijos buvo pripažintas pandemija, liudija juo susirgusių (ir, aišku, mirusių) žmonių mastą.

1997 m. Honkonge kilo „paukščių gripas“. Jo virusas buvo labai atsparus išorinėje aplinkoje (netgi esant minusinei temperatūrai jis gebėjo išlikti gyvybingas). Epidemija kilo (tiksliau – mutavo) nuo paukščių. Azijiečiai ėmė masiškai juos pjauti. Tačiau per vėlai – užsikrėtę sparnuočiai jau buvo pasiekę Europą kartu su mutavusio gripo virusais. Kiek šis gripas nusinešė gyvybių, sunku pasakyti, nes Kinija iki šiol kruopščiai slepia aukų skaičių.

Paukščių gripo atmaina buvo nustatyta ir kiaulėms, todėl mokslininkai pranašavo viruso H5N1 mutavimą. 2009–2010 m. prognozuotas gripas prasidėjo Meksikoje. Kadangi plito tik tarp žmonių, buvo vadinamas „meksikietiškuoju“. Manoma, kad šiuo gripu buvo užsikrėtę apie 24 proc. populiacijos. „Kiaulių“, arba „meksikietiškojo“, gripo aukų skaičius galėjo siekti 400–500 tūkstančių žmonių.

Petras BLAŽEVIČIUS

Išsamiau skaitykite „Gimtajame…“