Net neatsimenu, kada turėjau slogą, o ir šitą kovidą prašokti pavyko. Kai žiemą gyvenome Vilniuje, išsityriau sveikatą – stuburas sugriuvęs, išvaržos, bet, kaip daktarė sakė, su amžiumi kiekvienas turi tą išvaržą. Taigi jau pasisaugoti reikia – daržų sodyboje nemažiname, bet su kastuvu nebesinori dirbti, tai nusiperki techniką, kultivatorių, kad nereikėtų lankstytis. Tai tokia ta ir sveikata.
Vasarą visada keliuosi su saule, prieš auštant. Mano ritualas – brėkštant rytą pradėti verandoje su kavos puodeliu ir varške su druskele ir grietine. Ir dairaisi begerdamas kavą, kaip paukščiukai straksi po pievą. Mėgstu fotografuoti, o kai išėjau į pensiją, prisiminiau vaikystės pomėgį – pasiimu rytais fotoaparatą ir einu prie Našio ežero, man čia pusė kilometro. Prasivaikštau, vėliau kažką padirbu. O kai gyvename sodyboje, kur 30 arų, tai yra ką paveikti – žolę pjauti reikia, daržus prižiūrėti, žmona su gėlytėmis užsiima.
Išsamiau skaitykite „Gimtajame…“
