Koks žmogus yra geras, tarsi savaime aišku, įrodinėti nebereikia, geras, ir tiek. Pavyzdžiui, tie žmonės, kurie mušasi, barasi, bylinėjasi, girtauja, skolinasi, neatiduoda skolų ir dar parodomi televizijos socialiniuose reportažuose, negali būti geri, jie nėra dori, nes kokie tada dorieji bebus, kuo jie skirsis nuo anų?..
Kas išsivažinėjo, kas užaugo
Jūžintų seniūnijos socialinė darbuotoja Dovilė Panasovienė, kuri rūpinasi socialinės rizikos šeimomis, apie jas kalba neįprastais žodžiais: „Jie geri žmonės, geranoriškai su visais bendraujam. Per ketverius mano darbo metus buvo tik keli atvejai, kai prisibijodavau eiti į namus, visko galėjai tikėtis: ir agresijos, ir priekabių, ir keiksmų… Dabar gražiai sutariam.“
Šiuo metu seniūnijoje yra 11 socialinės rizikos šeimų, jose auga 25 vaikai nuo kelių mėnesių iki 17 m., Jūžintuose yra tik dvi rizikos šeimos, likusios atokesniuose kaimuose gyvena. Tai palyginti mažai, prieš gerus penkerius metus buvo 25 rizikos šeimos ar dar daugiau. Kur jos pasidėjo, ar tai rodo puikų socialinės tarnybos darbą, išaugusią priežiūros kokybę?
D. Panasovienė turi paprastą atsakymą: sumažėjo gyventojų, kas išsivažinėjo, kas užaugo. Socialiniam darbuotojui labiausia rūpi šeimos vaikų gerovė ir saugumas, perauklėti, pakeisti suaugusio žmogaus elgesį būtų pernelyg sunki užduotis, gal ir neįmanoma. Kai kurios šeimos jau užaugino naują kartą socialiai prižiūrimųjų. Vyresnio amžiaus žmonės, pasak socialinės darbuotojos, neretai turi problemų dėl besaikio girtavimo, jaunesni vargsta, neturėdami socialinių įgūdžių tvarkytis buityje, su šeimos finansais, jiems reikia patarti, konkrečiai pagelbėti sprendžiant paprasčiausius kasdienius reikalus.
„Kaip patarti nepažeminant, neskaudinant, juk daugelis iš jų gal keliskart vyresni už socialinę darbuotoją?“ – teiraujuos.
Daugiau ketvirtadienio “Gimtajame…”
