Korozija – tylus, bet atkaklus priešas
Korozijos procesas – tai metalų oksidacija sąlytyje su deguonimi ir drėgme. Trapecinė skarda, kaip ir bet koks plienas, jautri korozijai, jeigu netenka savo apsauginio sluoksnio arba jeigu į konstrukciją įsismelkia drėgmė per pažeistas vietas. Svarbiausias dalykas – apsauginio sluoksnio (dažų, cinko ar aliuminio-cinko) vientisumas.
„Net ir aukščiausios kokybės skarda praras savo atsparumą, jei bus subraižyta, surūdijusi nuo įpjovimų ar pažeista neteisingo montavimo metu. Korozija visada prasideda nuo silpniausios vietos – net mažas įbrėžimas per 5–10 metų gali tapti skylių serija,“ – sako statinių priežiūros inžinierius Vilius Lukošius, dirbantis su pramoniniais stogais.
Tinkamas montavimas – pirmas ir svarbiausias žingsnis
Nors tai skamba paprastai – netinkamas montavimas dažniausiai yra pagrindinė priežastis, kodėl skarda ima rūdyti gerokai anksčiau nei numatyta. Vien tik pasirinkus netinkamus sraigtus ar montuojant per stipriai (pažeidžiant dažų sluoksnį), rizika korozijai stipriai išauga.
Svarbu naudoti:
- tik gamintojo rekomenduojamus sraigtus su tarpinėmis,
- apsaugines juostas kraiguose ir sandūrose,
- nenaudoti kampinių pjūklų ar šlifuoklių skardai pjaustyti,
- po montavimo kruopščiai nuvalyti visus metalo drožles – jos oksiduojasi itin greitai ir pradeda „deginti“ skardą nuo paviršiaus.
„Žmonės dažnai to nesuvokia, bet net dulkelės, likusios nuo pjovimo, per žiemą gali sukelti taškinę koroziją. Toks mikrožidinys virsta plėtiniu per kelerius metus,“ – teigia montuotojas Raimundas Čiurlionis, kuris dirba su privačių namų stogais.
Reguliari priežiūra – pigiau nei remontas
Kad stogo priežiūra būtų veiksminga – ją reikia planuoti ne tada, kai jau matosi problemos, o profilaktiškai – bent kartą per metus. Idealu tai daryti rudenį (prieš žiemą) arba pavasarį (po sniego tirpsmo).
Ką verta patikrinti?
- ar nėra įbrėžimų ar pažeidimų (ypač prie tvirtinimo taškų),
- ar nesikaupia purvas ar drėgmė ties latakais, kraigais ar sandūrose,
- ar nutekėjimo sistemos veikia tinkamai – vandens perteklius dažnai pradeda ėsti skardą nuo apačios,
- ar sniegas nenuplėšė elementų ar neišlankstė lakštų.
Jeigu aptikta pažeidimų – juos reikia nedelsiant tepti specialiu antikoroziniu laku arba nudažyti taisomu dažų sluoksniu. Kuo anksčiau reaguosite – tuo mažesnė bus rizika.
Aplinka – svarbus, bet dažnai pamirštamas veiksnys
Net jei skarda puiki, montavimas atliktas profesionaliai, tačiau jūsų namas yra netoli pramoninės zonos, pajūrio ar miško – rizika korozijai stipriai išauga. Pramoniniai dūmai, sūraus vandens druska ore ar nuo medžių krentantys dervų lašai – visa tai agresyviai veikia apsauginį sluoksnį.
Tokiais atvejais būtina:
- rinktis storesnius apsauginius sluoksnius (pvz., poliuretano vietoje poliesterio),
- naudoti gamintojo rekomenduojamus priežiūros produktus,
- dažniau valyti stogo paviršių – bent 2 kartus per metus,
- nenaudoti cheminių priemonių, kurios gali pažeisti apsaugą.
Profesionalūs patarimai ilgaamžiškumui
Skardos ilgaamžiškumas priklauso ne nuo to, ar ji brangi, o nuo to, ar ją teisingai montuojate, saugote ir prižiūrite, todėl verta vadovautis keliais kertiniais principais.
- niekada neardykite dangos patys, jei neturite reikiamos patirties;
- sniegą nuo stogo šalinkite ne geležiniais kastuvais, o švelniais įrankiais;
- jei danga įbrėžta – taisyk ją kuo greičiau;
- venkite kontaktų su rūgštinėmis medžiagomis (net ir trąšomis iš daržo ar žiemą barstoma druska);
- nelaikykite šalia stogo sunkios įrangos ar atliekų, kurios gali paveikti atmosferą (pvz., kuro bakelių, metalo skardinių).
Trapecinė skarda gali tarnauti 30–50 metų ir ilgiau, jei pasirenkama kokybiška danga, montuojama profesionaliai ir prižiūrima reguliariai. Korozija – tai ne likimas, o uždelsto dėmesio pasekmė, todėl geriausias būdas sutaupyti – ne atidėti priežiūrą, o įtraukti ją į kasmetinį namų tvarkymosi grafiką.
Kaip sako techninės priežiūros ekspertas Vilius Lukošius: „Stogas nėra amžinas, bet jei su juo elgsiesi kaip su gyvu daiktu – padėkos dvigubai ilgiau nei parašyta garantijoje.“
Užs. R1012
