„Laukiame visų senjorų, ne tik baseino mėgėjų. Tai nevienadienė akcija, ją galime pavadinti akcija be pabaigos“, – teigia vienas kavinės įkūrėjų Linas Petkevičius. Jaukioje kavinėje senjorai gurkšnotų ne tik gardžią keleto rūšių arbatą, pabendrautų tarpusavyje, bet ir paskaitytų rajoninę spaudą, pažiūrėtų televizorių. Praalkusieji gali užsisakyti užkandžių, picų.
„Senjorus kviečiame į svečius puodelio arbatos, nes norime, kad jie neužsisklęstų siaurame rate, pabūtų mieste, susitiktų su draugais. Didžiausia nauda – jų geros emocijos. Pasižiūrėkime į savo tėvus, senelius ir suprasime, kokia pridėtinė vertė atsiranda tam arbatos puodeliui. Laukiami ir bus vaišinami visi – ir tie, kurie užsuka tik retkarčiais, ir nuolatiniai klientai“, – sako L. Petkevičius, ragindamas mesti iš galvos mintis, kad į kavines priimtina vaikščioti tik jauniems žmonėms.
Ar senjorui reikės turėti tapatybę liudijantį pensininko pažymėjimą? „Jaunai atrodantys klientai dėl to neturėtų ant mūsų supykti. Formaliai galime paprašyti parodyti pensininko pažymėjimą“, – maloniai paaiškina L. Petkevičius.
Panaši tradicija – vaišinti pensinio amžiaus žmones puodeliu kavos ar arbatos – gaji užsienio šalyse, kur senjorai yra vieni pagrindinių kavinių lankytojų, turėdami daugiau laisvo laiko maloniai jį leidžia bendraamžių kompanijoje, jaukioje aplinkoje. Klausimas „ Ar turite paliktos kavos?“ įprastas ne vienoje Italijos ar Prancūzijos kavinėje. Galimybė gurkšnoti paliktos kavos atsiranda tuomet, kai sumokėjęs už kelis puodelius kavos kavinės lankytojas išgeria vieną, o kiti atitenka nepažįstamiesiems. Tai vadinama „Paliktos kavos“ akcija. Lietuvoje miestų kavinės panašias akcijas skelbia prieššventiniu laikotarpiu, tačiau, pasibaigus šventėms, dažniausiai baigiasi ir nemokamos vaišės.
Malonia išimtimi tampa kavinė „Rokis ir kiškis“. Ji dirba kasdien nuo 10 iki 22 val., tik pirmadieniais atveria duris vėliau – nuo 13 val.
Kristina MATULIONYTĖ
Užs. 49
kur tėvai užaugino puikų jautrų žmogų..gerbiantį ir pagyvenusį ..pavyzdys sektinas “ale” ir…..?