Dauguma atvykusiųjų – moterys
Mero pavaduotojas Tadas Barauskas, atsakingas už atvykusiųjų iš Ukrainos apgyvendinimą, sakė, kad šiuo metu rajone yra apie šimtas karo pabėgėlių. „Visi jie yra apgyvendinti šeimose.
Apie 40 proc. atvykusiųjų yra vaikai, vos keli senyvo amžiaus žmonės, o dauguma – moterų. Jos skirtingų specialybių – buhalterės, ekonomistė, vaikų darželio auklėtoja, pardavėja“, – teigė T. Barauskas.
Motyvuotos ukrainietės įsidarbino
Vicemero teigimu, vieni ukrainiečiai turi pajamų šaltinius, kiti – ne. Nuo to priklauso motyvacija dirbti. „Rokiškio užimtumo tarnyba padėjo įsidarbinti keturioms moterims, be to, viena moteris įdarbinta Rokiškio konservų gamykloje, viena „Rokiškio mėsinėje“. Į pastarąją įmonę darbo pokalbio vyko dar kelios moterys, ar susitarė – tai jų reikalas, į kurį nesikišu. Ukrainietės tikrai ieško darbo. Vienos bando įsidarbinti aktyviai, kitos – ne – tai priklauso nuo jų motyvacijos. Yra tokių moterų, kurių vyrai dirba Lietuvoje, todėl jos nelabai skuba darbintis, nes turi finansinę paramą. O tos, kurios atvykusios vienos ir kurių vyrų šalyje nėra, darbo ieško.
Supraskim, vaikui skiriama 73 Eur, suaugusiam žmogui – 140 Eur pašalpos. Nors darželiai, mokyklos nekainuoja, iš šitų pinigėlių išgyventi nėra lengva. Neseniai į pagalbą įsijungė „Maisto bankas“ – žada skirti po 115 Eur maisto apsipirkti parduotuvėse. Pagalba suteikiama, bet norintieji sau leisti kažką daugiau ieško darbo“, – pasakojo T. Barauskas.
Abipusė nauda
Domėjomės, ar Rokiškio įmonės išreiškia norą įdarbinti atvykusius ukrainiečius. „Kol kas tokį norą man tiesiogiai yra išreiškusi tik „Rokiškio mėsinė“. Įstaigos administratorė manęs teiravosi, ar yra daugiau norinčiųjų dirbti“, – pokalbį užbaigė T. Barauskas.
UAB „Rokiškio mėsinė“ direktorius Justinas Kanopa pasakojo, kad įmonė, nors ir padeda karo pabėgėliams, neskirsto žmonių – svarbiausia, kad darbuotojai atitiktų įmonės poreikius. „Dabar pas mus dirba trys karo pabėgėliai iš Ukrainos. Šiuo atveju nesvarbu, ar jie karo pabėgėliai, ar ne. Negrupuojame žmonių, o priimame darbuotojus, atitinkančius mūsų lūkesčius.
Mes padedame žmonėms, esantiems bėdoje, bet iš kitos pusės, tai abipusė nauda. Kalbos barjeras mums nėra labai aktualus, nes įmonėje turime žmonių, gebančių komunikuoti rusų kalba“, – teigė J. Kanopa.
Išsamiau skaitykite „Gimtajame…“
