Verslininko Eugenijaus Majausko individualioji įmonė netrukus skaičiuos 14 metų sukaktį. “Jei trykščiau jaunystės energija, perorganizuočiau darbą – kaltume ne padėklus, o daug sudėtingesnius medžio gaminius”, – dėstė 74 metų verslininkas.
Plaktukais
Rokiškėnas E.Majauskas apie 30 metų atidavė Kelių valdybai: dirbo ir techniku, ir kelių inžinieriumi. 1990 m. jis tapo Rokiškio meru ir miestui vadovavo pora metų.
Kaip tikino pašnekovas, būtent patirtis keliuose ir politikoje padėjo jam apsispręsti ir įsteigti individualią įmonę.
Svarbiausiu p. Eugenijaus mokytoju buvo jo tėvas Jonas Majauskas. Tai jis 1981-aisiais sūnui išaiškino Vakarų kapitalizmo principus. Tais metais aplankęs savo tėvą, gyvenusį Vakarų Vokietijoje, jis suprato, ką iš tiesų reiškia “supuvęs kapitalizmas” ir ką žada “šviesus komunizmas”.
1999 m. p. Majauskas įkūrė individualiąją įmonę.
“Dienai tegalėdavau išleisti vos 5 Lt. Šis gyvenimo tarpsnis nepritekliuje buvo trumpas, tačiau jis paspartino verslo kūrimą”, – prisipažino pašnekovas.
Verslininkas įdarbino 14 žmonių. Darbovietės adresas tebėra nepakitęs iki šių dienų – Jūžintų gatvė 6, Rokiškis. Pagrindinis užsakovas tuomet buvo AB “Rokiškio sūris”.
Verslas, anot p. Majausko, sekėsi puikiai: rajone padėklų daugiau niekas nekalė, todėl jų poreikis buvo didžiulis.
Plėtėsi įmonės patalpos, buvo montuojami nauji įrengimai.
Penkerius metus įmonė dirbo neįmantriais instrumentais – naudojo diskinį pjūklą ir plaktukus. Šeši darbuotojai pjaudavo lenteles padėklams, o kita tokia pat brigada jas kaldavo. Į vieną padėklą tekdavo sukalti 98 vinis. Per dieną darbininkas padarydavo per 30 padėklų, įmonė – apie 200.
Situacija keitėsi
Prieš septynerius metus įmonė nusipirko juostinių gaterių bei pneumatinių plaktukų. Darbas tapo spartesnis, sumažėjo medienos sąnaudos, rodės, mažės ir darbuotojų skaičius. Tačiau padėklų paklausa augo, ir 2005 m. E.Majausko individualiojoje įmonėje jau dirbo 27 žmonės.
Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, įmonei ėmė klostytis nepalanki situacija: padėklų užsakovai ėmė reikalauti licencijos, įrodančios produkcijos atitikimą europiniams standartams.
E.Majausko įmonė nepajėgė įveikti brangių licencijos reikalavimų. AB “Rokiškio sūris” reikėjo didžiulių kiekių padėklų, tačiau nelicencijuotos produkcijos ji negalėjo priimti.
Užsakymų kiekiai sumažėjo perpus – įmonei teko specializuotis. Imta gaminti nestandartinius padėklus. Tokios produkcijos užsakovu tapo Danguolės Urbonienės įmonė “Mediena ir medienos gaminiai” (“Holz und holzwaren”) Vokietijoje.
“Užsakovas užsisakydavo padėklų, kurių matmenys patys neįprasčiausi. Štai, kad ir toks – 80×200 cm. Buvo net ir tokių užsakymų, kuriuos įvykdyti teko gerokai pasukti galvą. Rodės, puošnų stalą lengviau padaryti nei kai kuriuos padėklus sukalti”, – pasakojo verslininkas.
Karaliauja jaunimas
Specialiai šiam rašiniui p. Majauskas suskaičiavo: per visą įmonės egzistavimo laikotarpį buvo įdarbinti 237 asmenys. Vasaromis įmonėje dirbdavo abiturientai arba studentai.
Darbininkų skaičius nekinta jau kurį laiką.
“Atsisijojo savo darbą mylintys žmonės”, – sakė pašnekovas. Jei reikėtų keisti personalą, E.Majauskas tartųsi su darbuotojais. Yra buvę atvejų, kai personalas pareiškė, jog su pagirių kamuojamu, neatsakingu ar tiesiog tingiu žmogumi nebedirbs. Ilgainiui įmonėje liko jaunimas. Amžiaus vidurkis – 24 metai.
“Jaunimui geriausia dirbti su bendraamžiais. Rajone mažai rasite įmonių, kur karaliautų jauni darbininkai”, – sakė p. Majauskas.
Perduoti
Apie 55 proc. visų įmonės pajamų išleidžiama žaliavoms, 29 proc.- personalo užmokesčiui, apie 16 proc. sudaro gamybinės išlaidos – elektra, prietaisų remontas, šildymas, medienos transportavimas. O pelnas?
“Žmogus turguje perka kiaušinius, juos išverda ir už tą pačią kainą vėl parduoda. Paklaustas, kodėl taip daro, žmogelis sako: “Svarbiausia – apyvarta. O man dar ir nuoviras lieka. “Taip ir su mano pelnu. Įmonę besaugau dėl jaunimo. Medienos apdirbimo pasaulyje toks gateris kaip mano bėra atgyvena. Turėtume įsigyti modernių diskinių pjūklų ir dar daug ką keisti gamyboje. Tačiau mano pensinis amžius riboja daugelį dalykų. Didelis mano troškimas – perduoti verslą. Pirkėju galėtų būti bet kuris darbuotojas. Svarbu, kad jis mokėtų pasirūpinti įmone”, – sakė pašnekovas.
Auksinis
Jei būtų galima atsukti laiką, E.Majauskas imtųsi sudėtingesnių gaminių. Nuo seno rajone jis garsėja namų puošybos darbais – apylangiais, vėjalentėmis, lėkiais, dekoratyvinėmis tvorelėmis.
2007 m. minint Šv. Mato bažnyčios 130 metų sukaktį E.Majauskas buvo apdovanotas atminimo ženkleliu už sukurtus ir pagamintus maldos stalą, kryžių, krėslus ir kitus bažnytinius daiktus.
Verslininko darbų yra ir kitose Rokiškio bei Panevėžio rajonų bažnyčiose, Kalneliškių kapinių koplyčioje, Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje…
Valdžios ir verslo bendradarbiavimas duoda puikių rezultatų
Norbertas BYČKOVSKIS
Valdžios ir verslo bendradarbiavimas duoda puikių rezultatų – dvaro parko talka, miesto švenčių, teatro festivalių ir kitų renginių rėmimas… Kaip rajono valdžia skatina verslininkus prisidėti prie visuomeninių iniciatyvų, teiravomės rajono mero patarėjo verslui ir investicijoms Valerijaus RANCEVO.
– Ar rajono verslininkai remia visuomenines iniciatyvas?
– Taip. Jie svariai prisideda prie dvaro parko tvarkymo, kartu su savivaldybe yra įkūrę Studijų rėmimo fondą. Nemažai rajono verslo įmonių noriai remia įvairius kultūros ir kitus renginius. Labai malonu girdėti renginių metu skelbiamus ilgus rėmėjų sąrašus. Juose dažniausiai minimos AB “Rokiškio sūris”, UAB “Leokordis”, UAB “Ivabaltė”, UAB “Rokauta”, UAB “Meteka”, UAB “Rokvesta”, UAB “Darola”, UAB “Rokmelsta”, UAB “Kepėjėlė”, KB “Miško draugas” ir kiti. Ačiū jiems visiems.
Įmonių, kurios paramai skiria mažiau dėmesio, negalima kaltinti abejingumu. Juk šiuo sunkiu metu kiekviena bendrovė pirmiausia turi galvoti apie sėkmingą veiklą.
– Kaip savivaldybė skatina verslininkus veikti Rokiškio labui?
– Labai džiugu, kai patys verslininkai kreipiasi į rajono vadovus ir išdėsto jiems puikias idėjas. Savivaldybė geras iniciatyvas visuomet palaiko. Puikus pavyzdys – rajono valdžios ir bendrovių “Rokiškio sūris”, “Ivabaltė” bei “Rokauta” bendras projektas įrengti miesto atvirą ledo aikštelę. Netrukus šis sumanymas bus įgyvendintas.
Savivaldybė stengiasi pagal galimybes remti rajono verslą. Biudžeto lėšomis yra įsteigtas Pagalbos smulkaus ir vidutinio verslo subjektams fondas. Jo paramos sulaukia verslininkai, kuriantys naujas darbo vietas, dalyvaujantys parodose. Šio fondo naudą pajuto ne viena įmonė.
– Ar darbo grupėse, rengiančiose rajono strateginius planus, dirba ir verslininkai?
– Jau yra parengtos Rokiškio rajono plėtros iki 2015 metų strateginio plano kelios studijos. Bene svarbiausios yra dvi – verslo plėtros ir investicijų pritraukimo bei viešosios turizmo infrastruktūros ir paslaugų plėtros. Šios studijos parengtos atlikus išsamų verslo situacijos vertinimą, gyventojų bei verslininkų apklausą, verslo stipriųjų ir silpnųjų pusių analizę.
Susipažinti su šiomis studijomis bei strateginiu planu galima savivaldybės tinklalapyje www.rokiskis.lt.
Minėtame plane numatyta suformuoti verslui patrauklius žemės sklypus. Tikime, jais verslininkai susidomės, o į rajoną ateis naujų investuotojų.
– Kokių valdžios žingsnių reikėtų, kad verslas investuotų į naujus visuomenei svarbius objektus?
– Pastaruoju metu matome puikius valdžios ir verslo bendradarbiavimo rezultatus. Būtina ir toliau išsaugoti glaudžius tarpusavio ryšius, būti atviriems.
Džiugu girdėti, kad Rokiškio verslininkų asociacija ketina aktyvinti savo veiklą, daugiau dėmesio skirti verslo problemoms. Rajono valdžia pagal galimybes rems verslo bei visuomenines iniciatyvas.
– Kokios verslo pagalbos dabar rajonui labiausiai reikia?
– Šiuo metu vyksta derybos dėl naujo autobusų stoties pastato statybos. Padedami verslininkų tikimės pradėti spręsti sporto ir sveikatingumo komplekso statybų klausimą bei atstatyti Obelių paminklą 1941 m. birželio sukilimo dalyviams ir sovietinėms aukoms atminti.
Vietos verslininkus burs bendram tikslui
Norbertas BYČKOVSKIS
Verslininkai prabilo apie ketinimus atgaivinti rajono Verslininkų asociacijos veiklą. “Gimtasis Rokiškis” domėjosi, kokią šios organizacijos viziją mato jos narys verslininkas Algirdas KAZINAVIČIUS.
– 2009-2010 metais rajono Verslininkų asociacija veikė itin aktyviai. Kas tais metais buvo padaryta rajono verslo labui?
– Tais metais rajone nebuvo nė vienos organizacijos, kuri atstovautų Rokiškio smulkiajam ir vidutiniam verslui. Asociacijos tikslas buvo suvienyti verslininkus, o bendrą jų poziciją išsakyti valdžiai. Be to, bendros diskusijos buvo naudingos patiems verslininkams.
– Ar asociacijos nariai vykdavo pasisemti šalies ir užsienio kolegų patirties?
– Asociacijos atstovai kartu su savivaldybės delegacija aplankydavo tas savivaldybes ar miestus, su kuriais Rokiškis bendradarbiauja. Asmeniškai aš vykau į Ludzą (Latvija).
– Kodėl pamažu verslininkų visuomeninė veikla ėmė blėsti?
– Iš 53 asociacijos narių aktyviai jos veikloje dalyvavo 10-12 asmenų. Tiesa, į kai kuriuos renginius atvykdavo ir apie 30. Situacija pasikeitė tuomet, kai Turizmo informacijos centre atsirado verslo ir amatų specialisto etatas ir buvo įkurta VšĮ “Versli Lietuva”. Taigi mieste atsirado alternatyva asociacijai, o minėtų organizacijų veikla dubliavosi. Verslininkai labai greitai į tai sureagavo: kam dirbti visuomeniniais pagrindais, aukoti savo brangų laiką, jei tam yra etatiniai darbuotojai?
– Asociacijos veiklą ketinama atgaivinti. Kokią jos viziją matote Jūs?
– Manau, būtina derinti trijų organizacijų – Verslininkų asociacijos, Turizmo informacijos centro bei VšĮ “Versli Lietuva” – veiklą. Jos turėtų veikti išvien, derinti tarpusavio veiksmus, suburti vietos verslininkus bendram tikslui. O tas tikslas – gerinti rajono verslo aplinką, keistis verslo informacija, teikti siūlymus valdžios atstovams verslo klausimais ir t. t.
Projektą remia Rokiškio rajono savivaldybės Pagalbos smulkaus ir vidutinio verslo subjektams fondas
Norbertas BYČKOVSKIS
