Su žemės ūkio ministre Virginija Baltraitiene antradienį susitikę mūsų rajono ūkininkai viešnią apipylė klausimais. Pusantros valandos į juos atsakinėjusi V. Baltraitienė ne sykį pripažino, kad Lietuvoje gali būti visko…
Piktinosi pieno gamintojai
Daugiau nei penkios dešimtys rajono ūkininkų ir verslininkų užvakar dalyvavo UAB „Ivabaltė“ salėje vykusiame susitikime su žemės ūkio ministre V. Baltraitiene. Žemdirbius domino daugybė dalykų.
Pieno gamintojams ėmus piktintis į neregėtas žemumas nusiritusiomis produkcijos supirkimo kainomis, susitikimo dalyvius iš vėžių išmušė ministrės pateikta vidutinė AB „Rokiškio sūris“ gamintojams sausį mokėta jo supirkimo kaina – 19,7 Eur/l. „Parodykit, kas tiek gauna!“ – neiškentęs replikavo pieno gamintojas. Ministrės mėginimas pienininkų pyktį suvaldyti pasakojimu apie rengiamą naują įstatymą, kuris reglamentuotų pieno gamintojų ir perdirbėjų santykius, susirinkusiuosius ne kažin kiek nuramino. Tuo tarpu iš auditorijos gilumos atskriejęs pasiūlymas: „Geriau imkite ir apmokestinkite perdirbėjų viršpelnius arba įstatymais apibrėžkite galimą mažiausią pieno supirkimo kainą“ tesulaukė lakoniško viešnios atsakymo, kad to nepraktikuoja nė viena valstybė…
Žalio dyzelino apmokestinimas – nebeišvengiamas
Rajono ūkininkų sąjungos vadovui Vytautui Šlikui pasiteiravus, kodėl akcizo mokesčiu (2,1 Eur/l) bus apmokestintas ūkyje naudojamas dyzelinas, V. Baltraitienė paaiškino, jog tą padaryti įpareigoja Europos Sąjungos (ES) direktyvos. Joms nepaklusus Lietuvai grėstų didžiulės piniginės sankcijos. „Esame vienintelė valstybė ES, kurioje žemės ūkiui taikoma 100 proc. nuolaida degalų akcizo mokesčiui, pvz., kaimyninėje Latvijoje nuo liepos jis sieks 5 euro centus už litrą. Dėl to privalome įsivesti nors reikalaujamą minimalų“, – teigė V. Baltraitienė ir paaiškino, jog toks poreikis iškilo dėl aplinkosaugininkų keliamų reikalavimų sumažinti gamtai daromą žalą. „300 ha plotą dirbantiems ūkiams per metus toks mokestis atsieitų apie 700 Eur. Sutikime, tai nėra labai dideli pinigai. Paskaičiuota, jog į valstybės biudžetą per metus suplauktų apie 7 mln., kurie vėliau galėtų būti nukreipti į tą patį žemės ūkį“, – kaip pavyzdį pateikė ministrė. Jos teigimu, vyksta derybos tik dėl to, kad tokį dyzeliną ūkininkai be apribojimų galėtų pilti ne tik į žemės ūkio techniką, bet ir į automobilius.
Apie kiaulių auginimą savoms reikmėms ir nenašių žemių žemėlapį
Su ministre rajono žemdirbiai diskutavo ir apie draudimą laikyti kiaules, ir apie dviem rajono seniūnijoms gresiantį „iškritimą“ iš mažiau palankių ūkininkauti vietovių žemėlapio. „Kodėl nebegalime užsiauginti paršiuko net savo reikmėms? Kaimyniniame Kupiškyje tai draudžiama tik dviejose seniūnijose. Kodėl?“ – klausė buvęs kiaulių laikytojas. V. Baltraitienė paaiškino, jog ūkininkams auginti kiaules būtų leista, jei Europos Komisija panaikintų sprendimą, kuriuo mūsų rajonas paskelbtas afrikinio kiaulių maro trečiąja buferine zona.
Žemdirbiams pasidomėjus, kodėl ilgą laiką nenašiomis laikytos Jūžintų ir Kamajų seniūnijų žemės naujai sudarinėjamame žemėlapyje gali būti pripažintos derlingomis, ministrė paaiškino: „Galutinis žemėlapio patvirtinimo terminas – 2018-ieji. Dar yra laiko, todėl tikrai neskubėsime ir „buldozeriu“ neisime…“ Pasak jos, sudarinėjant naują šalies nenašių žemių žemėlapį įtakos turi ne tik žemės derlingumo balai, bet ir vietovėje fiksuotas nedarbo lygis bei kiti rodikliai.
Aiškėja, kas laukia 2014-2020 m. finansiniu laikotarpiu
Rajono žemdirbius ministrė paguodė būsimomis gėrybėmis: vasario 13 d. pagaliau turėtų būti patvirtinta Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programa, artimiausiu metu pasirodys ir paramos administravimo taisyklių paketas. Ūkininkams rūpėjo sužinoti, kokios paramos nauju finansiniu laikotarpiu galės tikėtis ūkį kuriantys jaunieji ūkininkai, o kokios – planuojantys investicijas į ūkio valdas ir jų modernizaciją. Paaiškėjo, jog pretenduoti į paramą įsikurti nebegalės tie jaunieji ūkininkai, kurie pernai suskubo deklaruoti pasėlius. „Pagal netrukus įsigaliosiančius teisės aktus jaunojo ūkininko įsikūrimas turėjo prasidėti ne anksčiau kaip prieš 12 mėn. iki paraiškos paramai pateikimo ir paraiškos teikimo momentu negali būti pasibaigęs. Jeigu ūkininkas pernai deklaravo pasėlius, vadinasi, jis jau įsikūręs ir pradėjęs vykdyti ūkinę veiklą. Tokiems reikės galvoti apie paramą investicijoms į žemės ūkio valdas“, – sakė V. Baltraitienė. Užklausta apie paramos dydžius, ministerijos vadovė informavo, jog mažiausias tiesiogines išmokas gaunantys Lietuvos žemdirbiai bent jau šiuo klausimu nebus nuskriausti: gyvulininkystės ūkius kuriantys jaunieji ūkininkai galės pretenduoti į 60 tūkst. Eur paramą, augalininkystės – 50 tūkst. Eur.
Planuojantieji dalyvauti programoje „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ per 2014-2020 m. finansinį laikotarpį galės įsisavinti iki 400 tūkst. Eur. Prioritetu, kaip ir ankstesnį finansinį laikotarpį, išliks mėsinė ir pieninė gyvulininkystė, sodininkystė, uogininkystė bei daržininkystė. Paramos intensyvumas pagal šią priemonę bus iki 50 proc. gyvulininkystės ūkiams ir iki 40 proc. augalininkystės sektoriui. Paramos intensyvumas gali būti padidintas iki 20 proc. punktų, jei paramos siekia jaunieji ūkininkai, ūkininkaujantys mažiau palankiose vietovėse ir kt. Didžiausias kompleksinės paramos lygis – iki 70 proc.
Nauja tai, kad dalyvaujantieji programoje „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ turės įrodyti, jog iš ūkinės veiklos gauna nors 2 proc. pelno, o vertinant projektus pagal nustatytus prioritetus įvedami balai (atrankos vertinimo metu nustačius, kad projektas nesurinko privalomo mažiausio 25 balų skaičiaus, paramos paraiška atmetama).
„Stengiamės taisyklėmis atskirti smulkiuosius, vidutinius ir didžiuosius ūkius tam, kad jiems netektų dėl paramos konkuruoti nelygiomis sąlygomis“, – teigė V. Baltraitienė.
Agnė Mackuvienė
