Iki šiol apie žemės ūkio paskirties žemės pirkimo reikalus kalbėta atsargiai, šalies valdžia vis rodė pirštu į Briuselį, Europos Komisija (EK) grūmoja Lietuvai už diskriminacines sąlygas įsigyti žemę užsieniečiams, o mūsų ūkininkų situacija esą EK nerūpi.
Ką mano Briuselio ir Lietuvos valdininkai?
Europos biurokratams įvertinus, kad žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo apribojimai yra diskriminaciniai ne Lietuvos piliečiams ir tai pažeidžia Europos teisę, pernai pradėta pažeidimo procedūra prieš šešias Europos Sąjungos (ES) nares, tarp jų ir Lietuvą. Lietuvai daugiausia priekaištauta už reikalavimus pirkėjui turėti žemės ūkio srities išsilavinimą, bent trejų metų ūkininkavimo patirtį ir būtinybę bent pusę pajamų gauti iš žemės ūkio veiklos. Už nepaklusnumą mūsų šaliai pagrasinta Europos teisingumo teismu ir milijonais baudų, iš kurių pati mažiausioji siektų 644 tūkst. eurų. Informuojama, kad Latvija pirmoji suskubo keisti saugiklių tvarką, ja seka Slovakija ir Bulgarija, dar spyriojasi Lenkija, nenusileidžia tik Vengrija. Lietuva stengiasi suspėti su paklusniaisiais.
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) neseniai parengė Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo pataisų projektą, kur atsisakoma bene visų saugiklių. Įvairioms žemdirbių organizacijoms pradėjus gilintis ir ginčytis, Vyriausybė suskubo projektui pritarti ir perdavė jį svarstyti Seimui. Tai ketinama padaryti jau pavasario sesijoje.
Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) atstovė Eglė Mačytė, dalyvaudama kaimyninio Kupiškio rajono ūkininkų ataskaitiniame susirinkime, perdavė naujausias žinias apie skubiai brukamą pataisų projektą. Anot jos, tik trys žemdirbių organizacijos – LŪS, jaunieji ūkininkai ir Grūdų augintojų asociacija – pateikė savo pasiūlymus ŽŪM dėl žemės saugiklių pataisų projekto. LŪS konstatuoja, kad pataisos yra naudingos suinteresuotam verslui, bet ne realiai ūkininkaujantiesiems, ragina nepasiduoti EK spaudimui. Grūdų augintojai pataisose įžvelgia nelygias konkurencines sąlygas, kai gyvulininkyste užsiimančiajam įgyti žemės nuosavybės leidžiama ir daugiau kaip 500 ha, o augalininkystės ūkiui nustatyta 500 ha riba. Ar bus į tai atsižvelgta, nežinia, valstietiška naujoji Seimo dauguma sunkiai prognozuojama. Tačiau vilčių teikia individualios pastangos, neseniai pasklidusi informacija apie europarlamentaro Bronio Ropės iniciatyvą.
Plačiau skaitykite ketvirtadienio „Gimtajame…“
