Istorija, kuria dalijasi viena Juodupės miestelio šeima, nepretenduojanti į žmonių pagyras ar gailestį, gali sugraudinti net pačią kiečiausią širdį. Du savo vaikus užauginę Vita ir Saulius Urbiečiai, prieš pusantrų metų parsivežę giminaičių šeimos apleistas mažametes sesutes, nesijaučia darantys ką nors labai reikšmingo. Sako, širdis verkė pamačius į skurdą ir nepriežiūrą gyvenimo nublokštus „mažuosius angeliukus“.
Įteiktų „Angelo sparną“
2015-aisiais Vita ir Saulius šventė vestuvių dvidešimtmetį. Jų bendro gyvenimo knygoje – atžalų pora: kaip iš jaunimo madų žurnalo dukra Berta, dabar jau studentė, ir kitąmet gimnaziją baigsiantis sūnus Lukas. Atrodė, didžiausi vargai jau išvargti, beliko sustyguoti vaikų studijų ir namo, kuriame šeima gyvena drauge su Vitos tėvais bei garbingo amžiaus teta, remonto planus. Dažnai girdime sakant: „Žmogus planuoja – Dievas juokiasi.“ Būtent taip atsitiko Vitai ir Sauliui, per trumpą laiką vėl tapusiems jaunais tėveliais, o šeimai – daugiavaike. „Po 20-ies bendro gyvenimo metų žmonos įprastais dalykais nebenustebinsi. Kadangi Vita prieš vestuves buvo „užsakiusi“ keturis vaikus, o užauginome tik du, teko dovanos po pasaulį paieškoti“, – per visą pokalbį nuo Sauliaus veido nedingo šypsena.
Už šiltų Vitos ir jos sutuoktinio šypsenų – žiauri gyvenimo drama, verta talentingo menininko scenarijaus. Šią šeimą gerai pažįstanti juodupietė, nenorėjusi viešinti pavardės, sakė, kad seniūnijai, rinkusiai Metų juodupietį, nereikėjo vargti – tokios pagarbos, gal net reikšmingesnio respublikinio apdovanojimo „Angelo sparno“ nusipelnė Urbiečių šeima. Žinoma, tokių apdovanojimų ji negavo. Gavo kur kas prasmingesnių.
Bet apie viską – nuo pradžios…
Plačiau skaitykite šeštadienio “Gimtajame…”
Didelė pagarba šiems žmonėms.