„Rytų Sanpolos“ sėkmės receptas – atsarginis planas

Lapkričio 2 d. Algimanto Šablinsko įmonė “Rytų Sanpola” šventė 20 metų jubiliejų. Jos patirtis – rajono ir šalies verslo istorijos atspindys, o sėkmės paslaptis – mokėjimas nuolatos keistis ir tobulėti, atsižvelgiant į rinkos sąlygas.

Vieni pirmųjų
1992 m. lapkričio 2 d. buvo įregistruota Algimanto Šablinsko įmonė “Rytų Sanpola”. “Esame vieni pirmųjų rajono verslininkų”, – sakė jos vadovas p. Šablinskas.
Šiandien mūsų ir aplinkiniuose rajonuose ši įmonė garsėja mobiliųjų telefonų, kasos aparatų ir jų priedų, kanceliarijos priemonių bei biuro technikos – kompiuterių, monitorių, skenerių, spausdintuvų, kasos aparatų ir jų priedų – prekyba bei aptarnavimu. O štai veiklos pradžioje jos specializacija buvo saldainių, suvenyrų ir net religinių reikmenų pardavimas.

Laukinis kapitalizmas
Verslininko kelią p. Šablinskas pradėjo 1990 m., vos Lietuvai atgavus nepriklausomybę. Tuomet jis dirbo Panevėžio spirito varykloje pamainos meistru, o laisvadieniais bei atostogų metu ėmėsi sudėtingo ir rizikingo verslo: kartu su draugu veždavo įvairias prekes į tuometinės Jugoslavijos turgus. Jugoslavai domėjosi laidiniais telefonais, kavos malūnėliais, grąžtais, įrankių komplektais. Jie mielai pirko netgi tokius smulkius daiktus kaip galvaniniai elementai ar kanceliarinės sąvaržėlės. Tiko ir naujos, ir netgi naudotos prekės.
“Rizikavome. Jau tuomet Balkanų šalyse buvo neramu. Tačiau automobilį tiek prigrūsdavome prekių, kad šis net nusėsdavo. Ir važiuodavome. Stebino lietuvių verslininkų, prekiaujančių su jugoslavais, vienybė: kilus problemų, pavyzdžiui, kertant valstybinę Jugoslavijos sieną, vieni už kitą stodavome mūru”, – pasakojo p. Šablinskas.
Prekyba su jugoslavais buvo rizikinga, tačiau gana pelninga: į prekes investavę vos porą šimtų rublių, rokiškėnai parsiveždavo net tūkstantį JAV dolerių.

Apsisprendė
Kurti įmonę ir vystyti savąjį verslą pašnekovą paskatino ir problemos darbe. “Panevėžio spirito gamykloje dirbau aštuonerius metus ir pajutau, kad išsėmiau visas karjeros galimybes. Po pokalbio su direktoriumi supratau, kad darbo perspektyvų įmonė man jau nebepasiūlys. Todėl 1992 m. rudenį su šeima grįžome į Rokiškį ir įkūriau savo įmonę”, – pasakojo p. Šablinskas.
Pradinį kapitalą p. Šablinskas susikrovė iš prekybos Jugoslavijoje, tad į bankus paskolos jam neteko kreiptis.
Verslas Jugoslavijoje nešė vis mažiau pelno: virš šios šalies pakibo pilietinio karo grėsmė. Tada p. Šablinsko keliai pasuko į Čekiją. “Turėjau gerus ryšius su Panevėžio keramikais. Į Čekiją vežiau ir ten urmu realizavau jų sukurtus molinius namelius, žvakides. O į Lietuvą gabenau čekų tiekėjų saldainius, padažus, majonezą”, – kalbėjo verslininkas.
Suvenyrų prekyba nešė gerą pelną. “Dar didesnius pinigus uždirbdavo tie, kurie lietuvišką keramiką veždavo į Vokietiją. Tačiau tam reikėjo gerų ryšių su šios šalies verslininkais. O mes jų neturėjome”, – sakė p. Šablinskas.
Netrukus tokie smulkieji importuotojai kaip A.Šablinskas pajuto didžiųjų įmonių konkurenciją: mūsiškiai majonezą ir padažus vežė automobiliais, o šie – vilkikais. “Šio mūsų verslo neišrutuliojome. Neatlaikėme konkurencijos”, – sakė jis.

Problemos su kaimynais
A.Šablinsko įmonė ieškojo ir kitų importo sferų. Ji iš Turkijos gabeno saldainius bei kramtomąją gumą ir šias prekes parduodavo Latvijos verslininkams. Iš pradžių prekyba klostėsi sėkmingai: vieni įmonės darbuotojai užsiėmė prekių tiekimu, kiti – realizavimo Daugpilio parduotuvėse.
Tačiau tuomet Baltijos šalyse siautė organizuotos nusikaltėlių grupuotės, reketavusios ir apgaudinėjusios verslininkus. Su jomis susidūrė ir p. Šablinskas: atsiskaitydami už saldainius, nesąžiningi vertelgos jam įkišo netikrų banknotų. “Patyrėme didelių nuostolių”, – atsiduso verslininkas.

Investavo į kavinę
Tuo pat metu p. Šablinskas Nepriklausomybės aikštėje atidarė suvenyrų ir religinių reikmenų parduotuvėlę. “Sovietmečiu prekyba religinėmis prekėmis buvo nelegali, tad nepriklausomoje Lietuvoje jutome didelį jų poreikį. Rokiškėnams stigo maldaknygių, kryželių, rožinių, religinių paveikslų, netgi krikšto ir Pirmosios Komunijos žvakių. Kokių tik religinių reikmenų neturėjome: siūlėme netgi arnotus, stulas kunigams. Gyvai vyko ir prekyba suvenyrais, keraminiais servizais”, – pasakojo verslininkas.
Gautą pelną p. Šablinskas investavo į kavinę “Senas grafas”, kuri duris atvėrė 1993 m. Šio verslo ėmėsi jo žmona Audronė. O p. Šablinskas jau plėtojo naują idėją: prekybą kasos aparatais ir jų aptarnavimą.

Sėkmė ir idėjos
Kasos aparatų ir jų priedų prekyba bei remontu “Rytų Sanpola” pradėjo verstis 1994 m. ir buvo bene pirmoji šios specializacijos įmonė rajone. “Aparatų poreikis buvo didelis: įsigaliojo reikalavimas parduotuvėms pateikti klientams kasos čekius”, – sakė verslininkas. Jis kasos aparatus pardavinėjo ir juos taisė kartu su darbuotoju.
1998 m. įmonė ėmėsi prekybos kompiuteriais, biuro technika, mobiliaisiais telefonais. “Neturėjome didelės komandos, dirbome minimaliomis sąnaudomis, nesiveržėme plėstis į kitus miestus”, – pasakojo p. Šablinskas. Įmonė surado ir išaugino kompiuterijos specialistus, plėtė veiklą, įkūrė biurą Nepriklausomybės aikštėje.
“Rytų Sanpola” netruko susidurti su bėda, kamuojančia visas kompiuterinės technikos prekyba ir aptarnavimu besiverčiančias įmones: pačių surasti, apmokyti darbuotojai įkurdavo savąjį verslą ir tapdavo konkurentais. Išėjusieji persiviliodavo ir klientus. “Nėra jokių priemonių apsisaugoti nuo šios bėdos. Tiesa, dabar didmiesčių įmonės darbuotojams siūlo darbo sutartis su sąlyga, kad šie, palikę darbą, bent trejus metus negalės dirbti toje srityje. Tačiau šią nuostatą galima nesunkiai apeiti, pavyzdžiui, kitoje įmonėje įsidarbinti vadybininku, kurio pareiginiuose nuostatuose bus kompiuterinės technikos priežiūros punktas”, – kalbėjo verslininkas.

Išplėtė verslą
Anot pašnekovo, kompiuteriais prekiaujančių įmonių aukso laikai jau seniai praėjo. Sunkmečiu brangių prekių pardavimai faktiškai sustojo, tačiau “Rytų Sanpolą” gelbėjo kitos verslo šakos: organizacinės technikos, kanceliarinių reikmenų prekyba. Nors įmonės pajamos sumažėjo, tačiau išsiplėtė jos klientų būrys. O tai – didžiulė sėkmė kiekvienai įmonei. “Aptarnaujame ne tik Rokiškio, bet ir aplinkinių rajonų – Biržų, Kupiškio, Anykščių, Zarasų, Ignalinos – verslininkus”, – sakė p. Šablinskas.
Deja, sunkmetis “Rytų Sanpolai” atnešė ir iššūkių. “Bankrutavo nemažai mūsų klientų, dėl to patyrėme nemenkų nuostolių. Skaudų smūgį sudavė ir mūsų pačių nesąžiningi darbuotojai: buvo tokių, kurie asmeninius finansinius sunkumus bandė išspręsti įmonės sąskaita. Atsisveikinome su jais. Tarėmės, kad jie nuostolius atlygins geranoriškai, tad į teismus nesikreipėme”, – sakė p. Šablinskas.

Naujos idėjos
Šiuo metu “Rytų Sanpoloje” sėkmingai darbuojasi šeši specialistai. Įmonė žinoma kaip kultūros ir sporto rėmėja. Ji remia tinklinio klubą “Senas grafas”, Rokiškio futbolo klubą. Šios įmonės paramos sulaukia ir teatrų festivalis “Vaidiname žemdirbiams” bei Rudolfo Lymano vargonų muzikos festivalis. Verslininkas A.Šablinskas garsėja labdaringa veikla, pernai jis vadovavo rajono Rotary klubui.
Pašnekovas prasitarė brandinantis ateities verslo idėjas. “Kokios jos, šiandien dar neišduosiu. Juk sakoma, kad pats brangiausias turtas – gera idėja”, – sakė jis.

Pagalbos smulkaus ir vidutinio verslo subjektams fondas turėtų būti gerokai didesnis

Lina DŪDAITĖ

Kaip rajono valdžia gali padėti kuriantiems ir plečiantiems verslą žmonėms, “Gimtasis Rokiškis” klausė savivaldybės Pagalbos smulkaus ir vidutinio verslo subjektams fondo tarybos pirmininką, savivaldybės administracijos direktorių Aloyzą JOČĮ (nuotr.).

– Ar rajono verslininkai dažni svečiai Jūsų kabinete?
– Jie retokai pas mane užeina. O jei ir užsuka, dažniausiai skundžiasi turį įvairių problemų, tačiau retai pasiūlo jų sprendimo būdų. Norėčiau, kad verslo žmonės pasidalintų savo idėjomis, siekiais ir planais.
– Kaip rajono savivaldybė galėtų paskatinti rokiškėnus imtis verslo?
– Rajono savivaldybė remia bei skatina verslo ir darbo vietų kūrimą. Tam ir buvo įsteigtas Pagalbos smulkaus ir vidutinio verslo subjektams fondas. Vis dėlto manau, kad jo parama pavienėms rajono įmonėms didelio efekto neduoda. Jei tas fondas būtų ne 34,9 tūkst. litų, o bent dešimt kartų didesnis, tuomet galėtume svariai paremti veiklą pradedančias įmones. Esamomis kukliomis lėšomis geriausia remti asocijuotąsias verslo struktūras, kad šių siūloma parama pasiektų kuo daugiau rajono verslininkų.
– Jūsų, turinčio ir politikos, ir verslo patirties, nuomone, kokia rajono savivaldybės parama būtų svariausia pradedantiesiems verslą?
– Manau, reikėtų aktyvinti rajono Verslininkų asociacijos veiklą. Ji turėtų siūlyti rajono savivaldybei remti įvairius projektus. Jų dėka smulkieji ir vidutiniai verslininkai galėtų pasisemti reikalingų žinių. Kadangi negalime svarios piniginės paramos skirti kiekvienai naujai įmonei, manau, vertėtų stengtis, kad savivaldybės kukli parama pasiektų kuo daugiau rajono verslininkų. Svarbu Pagalbos smulkaus ir vidutinio verslo subjektams fondo lėšas leisti koncentruotai ir efektyviai.
– Kiek lėšų kitąmet rajono savivaldybė žada skirti minėtam fondui?
– Rengiamame kitų metų rajono biudžete fondui numatyta apie 56 tūkst. litų, šiemet jam buvo skirta 34,9 tūkst. litų.
– Ar rajono verslininkai aktyviai siekia fondo paramos?
– Džiugu, kad rajono įmonės vis dažniau kreipiasi į fondo tarybą su vertingomis idėjomis ir pasiūlymais. Svarbu, kad paramos lėšos nebūtų mėtomos menkaverčiams projektams. Labai džiaugėmės, kai šiemet rajono įmonė, dalyvavusi verslo parodoje Vokietijoje, reklamavo ne tik savo, bet ir kitų Rokiškio įmonių produkciją. Džiaugėmės sulaukę prašymų paremti naujų darbo vietų kūrimą.
– Rajono savivaldybės specialistai baiminosi, kad šiemet nebus išnaudotos visos fondo lėšos. Ar jų nuogąstavimai pasitvirtino?
– Taip, išnaudotos ne visos lėšos. Paskutiniame fondo tarybos posėdyje svarstėme rajono įmonės prašymą paremti jos verslo planą. Tačiau fondo lėšų likučio nepakako prašymui patenkinti. Informavome įmonės vadovus, kad, šiemet gavę dalinę paramą, kitąmet jie nebegalės jos prašyti. Verslininkai nusprendė verčiau palaukti ateinančiųjų metų ir pretenduoti į didesnę paramą.

Rajono verslininkai neskuba ieškoti užsienio partnerių
Lina DŪDAITĖ

Rajono savivaldybė mezga glaudžius kultūrinius ryšius su Latvijos, Baltarusijos, Čekijos miestų savivaldybėmis: keičiasi rajonų vadovų, muziejininkų, menininkų delegacijomis. Ar į jas įtraukiami ir verslininkai, “Gimtasis…” klausė savivaldybės Kultūros, turizmo ir ryšių su užsienio šalimis skyriaus vedėją Petrą BLAŽEVIČIŲ (nuotr.).

– Ar dažnai rajono verslininkai kviečiami kartu su savivaldybės atstovais vykti į užsienį?
– Jei tik kviečiančioji šalis pageidauja, į rajono savivaldybės delegaciją būtinai įtraukiame rajono įmonių vadovus. Antai šiemet du rajono Verslininkų asociacijos nariai kartu su mumis viešėjo Italijoje. Keletas verslininkų lankėsi Latvijos miestuose Daugpilyje ir Ludzoje, kur susitiko su latvių kolegomis.
Apie planuojamus užsienio vizitus informaciją perduodame rajono Verslininkų asociacijai, o ši informuoja savo narius. Jeigu jie pageidauja vykti, maloniai kviečiame.
– Ar užsieniečiai verslininkai pageidauja susitikti su mūsų rajono kolegomis?
– Žinoma. Štai šiomis dienomis į AB “Rokiškio sūris” turėjo atvykti Vitebsko (Baltarusija) vicegubernatorius bei Postavų (Baltarusija) pieno perdirbimo ir sūrių gamybos įmonės direktorius, vyriausiasis inžinierius ir kiti specialistai. Jie pageidavo susipažinti su rokiškėnų įmone, specialistų darbu. Tačiau, mūsų žiniomis, baltarusiai dėl svarių priežasčių vizitą į “Rokiškio sūrį” atidėjo vėlesniam laikui.
Su broliškų miestų verslininkais bendrauja ir kitos rajono įmonės. Štai UAB “Meteka” lankosi estų specialistai iš Tamsalu miesto.
– Ar dažnai rajono įmonių vadovai prašo Jūsų surasti partnerių užsienio šalyse, pasidomėti galimybėmis užmegzti verslo ryšius?
– Retkarčiais sulaukiame tokių prašymų. Palaikome ryšius su įvairių šalių savivaldybėmis, viešėdami užsienyje renkame tų šalių verslininkų kontaktinius duomenis. Jei tik rokiškėnai įmonių vadovai pageidautų, padėtume netgi susisiekti su Latvijos, Baltarusijos, Čekijos kolegomis, parašytume jiems tarpininkavimo laiškus.

Projektą remia Rokiškio rajono savivaldybės  Pagalbos smulkaus ir vidutinio verslo subjektams fondas

Lina DŪDAITĖ