Labai labai pasiilgstu lito
Bronius Algimantas Repšys, senjoras
Pagal dabartines kainas, kai šitaip baisiai brango visos būtinosios prekės ir paslaugos, tai labai labai pasiilgstu lito. Bet kas iš to, ko aš vienas, 86 metų žmogus, noriu… Jeigu visos šalies gyventojai susivienytų ir paprašytų grąžinti litą, gal valdžia ir atkreiptų dėmesį. O gal ir ne.
Kainos, eurų ir litų, galima sakyt, susivienodino. Automobilio greičių dėžės remontas kainuoja 500 eurų, o litais kainavo tiek pat. Bet pati mokestinė našta žmogui dabar didesnė.
Ar dabar gyvenam geriau? Žinoma! Prisiminkim laikus, kai Lietuva tik įsivedė litą. Labai sunkūs laikai buvo – nepalyginamai. Bet dabartiniai naujametiniai kainų šuoliai, palyginti su tuo, kaip kyla žmonių pajamos,
tai per smarkūs, sakyčiau.
Nebesiryžčiau imti didelės paskolos eurais ir kitam nerekomenduočiau
Dalia Lūžienė-Malijonienė, ūkininkė
Sutikime, kad lito svoris buvo didesnis, pats pinigas vertingesnis. Už dešimt litų buvo galima nusipirkti kur kas daugiau negu už dešimt eurų dabar. Pieno ūkiai lito laikais laikėsi stabiliau, nes už pieną mokėdavo geriau. Dabar ūkininkas už gautą pelną net investicijų kažkokių negali įsigyti, nes lėšų trūksta. Nes žemės ūkis, kaip ir bet kuris kitas verslas, reikalauja papildomų investicijų – kažką susiplanavai, bet kažkas sugedo, nepavyko, atsiranda tų neplanuotų dalykų. Versle visur tų sudedamųjų dalių daug.
Sakyčiau, prie lito ūkininkai gyveno stabiliau. Kažkada aš pati litais esu ėmusi didžiulę paskolą, bet stabilumas buvo didesnis, buvo galima paplanuoti. O dabar euras yra euras. Nebesiryžčiau imti tokios didelės paskolos ir kitam nerekomenduočiau.
Dabar, „prie euro“, technologijos ištobulėjusios labiau. Bet tai kartu į gera, o kartu ir į bloga. Mes galbūt to maisto galim pasiekti bet kada, kokio tik norim. Bet kiek nerimo, kiek įtampos žmonėms atsirado…
Euro įvedimas buvo teisingas žingsnis
Algis Kazulėnas, istorikas, tarybos narys
Prisimenant laikus, kai 1993 metais susigrąžinome litą, kokioje euforijoje tada buvome. Buvo labai puiku ir gražu, kai jį turėjome. Tarpukariu litas buvo labai stipri valiuta. Jeigu ekonomiškai žiūrint, euro įvedimas buvo teisingas žingsnis, nes esame nedidelė šalis ir tas mūsų ekonominis potencialas nedidelis.
Kodėl Lenkija tebeturi zlotą? Nes tai didelė šalis, su keliasdešimt milijonų gyventojų, jos ir ekonomika visai kita, ji ir gali atlaikyti ekonominį spaudimą. Gal ateity ir mes grįšim prie lito? Kas ten žino?
Į praeitį nesigręžiokim
Ramunė Černiauskienė, užkandinės Juodupėje savininkė
Ne, lito nesiilgiu. Jeigu keliauji į užsienį, nereikia keistis pinigų, nereikia sukti galvos… Man asmeniškai taip netgi geriau. Žinoma, yra ir kitų nuomonių. Pastebiu, kad kai kurie, ypač vyresnio amžiaus žmonės, senjorai, eurus tebeverčia į litus, lygina, kaip buvo tada, kaip dabar. Bet geriau į praeitį nesigręžiokim – viskas keičiasi, nestovi vietoje… Iš jaunimo kainų lyginimų girdėjusi nesu.
Sutinku, kad niekuomet negyvenome taip gerai kaip dabar. Tik reikia susidėlioti prioritetus, kas svarbiau – ir viskas. Manau, jei gauni kad ir minimalią algą, o vaikai užauginti, tikrai galima bent kiek atsidėti, susitaupyti ir kažką leisti sau įsigyti. Gyvenimas Lietuvoje tikrai gerėja.
Esam įpratę skųstis ir dejuoti
Violeta Daščiorienė, parduotuvės „Aistė“ savininkė
Prisimenu, įvedus eurą, lito buvo labai gaila. Bet, kaip paaiškėjo vėliau, nerimą kėlė tik pati pradžia. Dabar pripratom prie euro ir viskas gerai. „Aistės“ parduotuvė veikia jau dvylikti metai, teko padirbėti ir „prie lito“. Vertėm į eurus centas į centą, kad žmogui grąža atitiktų, komisijos įvairios tikrino. Dabar žmonės tiesiog priprato. Negirdėjau, kad skųstųsi, kaip prie euro blogai.
Ar klientai dabar gali sau leisti įsigyti daugiau? Nežinau… Pas mus prekių yra ir pigių, ir labai brangių. Sakyčiau, taip: tas žmogus, kuris gali sau leisti daugiau, tai ir leidžia. O kurio atlyginimas mažesnis, leidžia sau mažiau. Bet pastebiu, kad jaunimas labiau perka kokybiškas prekes, žiūri, kad būtų kuo daugiau natūralių ingredientų. Vyresni žmonės, senjorai, labai paiso kainos.
Mano dukra gyvena Vokietijoje. Ten euras kur kas seniau nei pas mus. Nėra ko lyginti vokiečių perkamosios galios ir lietuvių. Ten žmonės uždirba daugiau, bet ten daug kas ir pigiau, ypač maistas.
Tai tikrai žmonės gyvena geriau. Bet mes irgi neblogai gyvenam. Tik esam įpratę skųstis ir dejuoti.
GR archyvo nuotr.
